Padidėjęs rūgštingumas yra dažna būklė, kai pavalgęs žmogus jaučia diskomfortą skrandyje, nes virškinimo proceso metu susidaro per didelė rūgštis. Asmuo taip pat gali jausti pilvo pūtimo jausmą arba „dujų atsiradimą“, dėl kurio gali atsirasti vidurių pūtimas, raugėjimas arba abu. Taip pat galima paragauti šiek tiek rūgštumo burnoje, kartu su poskoniu to, kas buvo suvalgyta po vieno burbuliavimo. Padidėjęs rūgštingumas, dar žinomas kaip rūgštinė dispepsija, taip pat gali sukelti kitus nepatogumus, tokius kaip apetito praradimas, vėmimas ir vidurių užkietėjimas.
Virškinimo metu skrandis natūraliai gamina druskos (HCl) rūgštį, kad suskaidytų suvalgytą maistą į smulkesnes dalis, kad kraujas galėtų lengvai pasisavinti maistines medžiagas. HCl rūgštis yra labai svarbi, nes ji taip pat sunaikina daugybę mikroorganizmų, patekusių su maistu, užkertant kelią žmogaus organizmui užkrėsti. Kai skrandis išskiria per daug druskos rūgšties, tai sukelia padidėjusį rūgštingumą, kuris dažnai pablogėja, nes HCl rūgštis skatina kitų rūgščių ir fermentų išsiskyrimą.
Viena iš pagrindinių šios būklės priežasčių yra mityba. Pavyzdžiui, daug baltymų turintis maistas yra sunkiau virškinamas, todėl skrandis per daug kompensuoja gamindamas per daug HCl rūgšties. Maistas, kuriame yra daug aliejaus ir riebalų, taip pat gali turėti tokį patį poveikį skrandžiui. Aštrus maistas taip pat priskiriamas rūgštinei dispepsijai, nes aštrumas gali dirginti skrandį ir paskatinti pastarąjį gaminti rūgšties perteklių. Maistas ir prieskoniai, kurie paprastai yra rūgštūs, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, actas ir kofeino turintys gėrimai, taip pat pablogina būklę.
Kitos būklės priežastys yra rūkymas, gėrimas ir tam tikrų vaistų vartojimas. Keli tyrimai taip pat parodė, kad nerimą keliantys žmonės dažniau patiria dispepsiją. Kai kuriais atvejais skrandžio būklė nėra pasekmė, o sunkesnių virškinimo ligų, tokių kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), opa ar net skrandžio vėžys, simptomas. Jei žmogus chroniškai išgyvena padidėjusį rūgštingumą arba jį kamuoja ilgiau, patartina pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtumėte tolesnių komplikacijų.
Vienas iš paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo padidėjusio rūgštingumo – sekti valgomą maistą, nes svarbus veiksnys yra žmogaus mityba. Rūgštus ir aštrus maistas turėtų būti valgomas saikingai, o maistas, kuriame gausu skaidulų, turėtų būti reguliariai įtrauktas į maistą, kad būtų lengviau virškinti. Saikingas maisto kiekis taip pat padeda išvengti dispepsijos, todėl dažnai siūloma per dieną paskirstyti mažus patiekalus. Jei jau jaučiamas padidėjęs rūgštingumas, galima išgerti stiklinę šilto vandens, užpilto imbieru, kokoso vandeniu ar šaltu pienu.