Paskirstytasis pažinimas yra teorija, kad pažinimo procesai neapsiriboja individualiais protais, o yra paskirstomi populiacijose, aplinkoje, objektuose ir laike. Kai žmonės sąveikauja su juos supančia aplinka, jie atlieka pažinimo užduotis ir giliau suvokia įvykius. Mokslininkai, besidomintys šia tema, tyrinėja žmones natūralioje aplinkoje, kad sužinotų daugiau apie tai, kaip jų sąveika formuoja pažinimo procesus nuo atminties formavimo iki sudėtingų užduočių atlikimo.
Klasikinį pavyzdį 1990-aisiais pateikė mokslininkas Edas Hutchinsas. Jis pristatė laivo įplaukimo į uostą pavyzdį, tai yra pažintinės užduoties forma; laive esantys žmonės turi jį saugiai įnešti į uostą. Tačiau navigacija laive nėra užduotis, kurią paprastai gali atlikti vienas asmuo. Keli jūreiviai bendradarbiauja su kapitonu ir pilotu, kad išspręstų daugybę problemų, kurios iškyla laivui artėjant prie kranto, sąveikaujant su paskirstytu pažinimu.
Grupėse paskirstytas pažinimas gali būti ypač ryškus. Komandos, kurios dirba kartu, pavyzdžiui, orlaivio skrydžio įgula arba gydytojų ir slaugytojų grupė skubios pagalbos skyriuje, dalijasi pažinimo procesais. Jie dirba sklandžiai, kad atliktų sudėtingas užduotis, kurių pavieniai asmenys negali atlikti. Tai apima žinių, įgūdžių, supratimo ir sąveikos su aplinkos objektais bei simboliais telkimą. Pavyzdžiui, chirurgijos metu chirurgas pasitiki anesteziologu, kuris stebės paciento sveikatą, dirbdamas su tokiais žmonėmis kaip šveitimo slaugytojos ir stažuotojai, kurie teikia pagalbą.
Paskirstytas pažinimas ne tik matomas grupėmis, bet ir gali apimti informacijos apdorojimą laike ir erdvėje. Tai gali apimti prisiminimų formavimą per ankstesnę patirtį ir veiklą, pavyzdžiui, naršymą didelėje ir sudėtingoje aplinkoje. Pavyzdžiui, kanjoną tyrinėjantys geologai, judėdami erdvėje, įsitraukia į paskirstyto pažinimo formą, kad suprastų aplinką, atkreiptų dėmesį į pagrindinius bruožus ir parengtų išsamią renkamos informacijos apžvalgą.
Tai turi svarbių pasekmių daugeliui veiklų, pvz., efektyvaus komandų organizavimo ir produktyvios mokymosi aplinkos kūrimo. Mokytojai, galvojantys apie paskirstytą pažinimą, turi atsižvelgti ne tik į atskirų mokinių pažinimo procesus, bet ir į tai, kaip visa klasė prisideda prie mokymosi ar jį mažina. Pavyzdžiui, darbas grupėse gali padėti mokiniams panaudoti pažinimo procesus mokytis ir išplėsti savo supratimą apie temas. Klasės erdvė su praturtinančiomis medžiagomis gali paskatinti paskirstytą pažinimą, o griežta mokymosi aplinka gali būti mažiau palanki žinių įgijimui ir išsaugojimui.