Nosies pertvaros perforacija yra plyšimas arba punkcija audinio sluoksnyje, skiriančiame šnerves. Nosies pertvarą sudaro lanksti kremzlė ir kaulas, kurie palaiko nosies formą ir išlaiko nosies kvėpavimo takus atvirus. Kadangi audinys yra gana plonas ir silpnas, perforacijos dėl tiesioginės traumos, sunkių infekcijų ir aplinkos patogenų yra gana dažnos. Priklausomai nuo perforacijos dydžio ir pagrindinės priežasties, gydytojas gali išspręsti problemą ir palengvinti simptomus vaistais. Tačiau daugeliu atvejų būtina atlikti operaciją pertvarai pataisyti ir sustiprinti.
Perforacijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jei smūgis yra pakankamai stiprus, išorinės nosies dalies sužalojimas, pvz., kritimas ar smūgis į veidą, gali sukelti nosies pertvaros perforaciją. Dažnesnė priežastis yra tiesioginė pertvaros trauma, kuri gali atsirasti dėl pernelyg didelio nosies skynimo, svetimkūnio įkišimo į šnervę ar ankstesnės veido operacijos. Daugelis infekcijų ir lėtinių ligų taip pat gali pažeisti pertvarą, įskaitant sifilį, Krono ligą, reumatoidinį artritą ir sarkoidozę. Galiausiai, pramoninių toksinų arba narkotikų, tokių kaip kokainas, purškimas gali sudirginti ir galiausiai plyšti pertvarą.
Maža nosies pertvaros perforacija gali nesukelti pastebimų simptomų, o būklė gali likti nediagnozuota, kol pacientas neatliks įprastinės fizinės apžiūros. Kai pasireiškia simptomai, jie gali būti lėtinė vienos ar abiejų šnervių obstrukcija, pjuvenos atsiradimas punkcijos vietoje ir dažnas kraujavimas iš nosies. Kai kuriems žmonėms iš nosies išteka tirštos, nemalonaus kvapo išskyros – tai ženklas, kad pertvaros perforacija yra užsikrėtusi.
Gydytojas paprastai gali nustatyti nosies pertvaros perforaciją tiesiog apžiūrėdamas šnerves, tačiau gali būti sunku nustatyti pagrindinę priežastį. Kad padėtų nustatyti diagnozę, gydytojas paprastai peržiūri paciento ligos istoriją, klausia apie galimą traumą ar narkotikų vartojimą ir paima gleivių ir kraujo mėginius laboratoriniams tyrimams. Svarbu, kad gydytojas suprastų priežastį, kad galėtų paskirti tinkamiausią gydymą.
Jei perforaciją sukelia vaistai ar dirginantys toksinai, pacientui nurodoma vengti šių medžiagų. Apsauginio, drėkinančio tepalo, pvz., vazelino, naudojimas gali padėti sumažinti simptomus, o perforacija gyja savaime. Pagrindinės ligos, infekcijos ar lėtinės ligos yra tinkamai gydomos vaistais, siekiant sumažinti pasikartojančios nosies pertvaros perforacijos riziką. Kai kiti gydymo būdai neveiksmingi, chirurgas gali prisiūti silikono pleistrą prie pertvaros, kad uždarytų plyšimą. Kremzlės transplantacijos ir kitos invazinės chirurginės procedūros atliekamos esant didelėms ar pasikartojančioms perforacijoms.