Keratomalicija yra progresuojanti dvišalė akių liga, kuri, negydant, gali sukelti abiejų akių aklumą. Šiai ligai būdingas ragenos ir ašarų liaukų degeneracija. Keratomalacijos priežastis yra vitamino A trūkumas. Šios būklės gydymas paprastai apima agresyvų vitamino A pakeitimą, vietinius antibiotikus, kad išvengtumėte trapios ragenos infekcijų, ir tepamų akių lašų, skirtų kovai su akių sausumu, naudojimą. Keratomalacija taip pat kartais vadinama kseroftalmija arba kserotiniu keratitu.
Ši akių liga dažniausiai prasideda drumstus ir atsipalaidavus įprastai standžiai ragenai, dėl kurios naktį sunku matyti, taip pat žinomas kaip naktinis aklumas. Ragena yra skaidrus, paviršinis akies dangalas, kuris kartu su lęšiu sutelkia šviesą į tinklainę. Dėl ragenos pokyčių ji susilpnėja ir tampa jautri infekcijai bei tolesniam pažeidimui. Ilgainiui sutrinka ašarų liaukų arba ašarą gaminančių liaukų, esančių akies kampučiuose, funkcija, todėl akis išsausėja. Dėl akių sausumo gali atsirasti Bito dėmių arba baltymų nuosėdų, susidarančių subtilioje membranoje, dengiančioje sklerą arba baltąją akies dalį, ir tai dar labiau pablogina regėjimą.
Ragenos pažeidimas dėl keratomalacijos negali būti atšauktas. Vienintelė viltis išgydyti šią ligą – ją pasigauti pakankamai anksti, kad būtų išvengta tolesnės žalos ir visiško regėjimo praradimo. Neatidėliotinas gydymas – racioną papildyti vitaminu A, beta karotinu ir retinoidais. Šis gydymas palaipsniui sustabdys ragenos ir ašarų liaukų pažeidimus.
Be to, keratomaliacijos pažeistos akys paprastai gydomos vietiniais antibiotikais, siekiant užkirsti kelią infekcijoms, paplitusioms pažeistoje ragenoje, arba jas sustabdyti. Jei ašarų liaukų pažeidimas yra pakankamai pažengęs, kad sukeltų akių sausumą ir Bitoto dėmes, akys taip pat bus gydomos tepamaisiais lašais, siekiant pakeisti sumažėjusią arba sustabdytą ašarų gamybą. Pažengus ašarų liaukų pažeidimui, pacientą gali prireikti laikyti labai drėgnoje aplinkoje, kad būtų išvengta itin didelio akių išsausėjimo.
Vitamino A trūkumas gali turėti daug priežasčių. Šis vitaminų trūkumas gali atsirasti dėl bado arba netinkamos mitybos, kai maisto atsargos arba įvairaus ir maistingo maisto atsargos yra ribotos. Vitamino A trūkumas taip pat gali atsirasti dėl to, kad nevalgoma maisto, kuriame gausu beta karotino, pavyzdžiui, žalios lapinės augalijos ar oranžinės spalvos daržovių ir vaisių bei maisto, kuriame gausu retinoidų, tokių kaip kepenys ir kiaušiniai. Beta karotinas ir retinoidai organizme virsta vitaminu A. Vitamino A trūkumas taip pat gali atsirasti, kai organizmas negali pasisavinti beta karotino ar retinoidų arba nepajėgia beta karotino ar retinoidų paversti vitaminu A.