Spondilozė yra sveikatos būklė, paveikianti stuburo formą ir funkciją. Iš esmės spondilozė yra stuburo degeneracija, kuri apima nenatūralų vieno ar kelių stuburo slankstelių susidarymą. Paprastai suprantama, kad liga atsiranda dėl vyresnio amžiaus, nors yra keletas veiksnių, galinčių sukelti spondilozę jaunesniems žmonėms.
Vienas iš spondilozę komplikuojančių veiksnių yra išvaržų atsiradimas stuburo srityje. Dėl išvaržos gali atsirasti spaudimas diskams, sudarantiems kolonėlę, ir gali susidaryti osteofitai, dėl kurių slankstelių deformacija yra daug didesnė. Išvarža gali atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo arba tam tikro neįprasto krūvio, dėl kurio nugaros raumenys ir struktūra yra labiau apkraunami, nei galima pagrįstai sutvarkyti.
Spondilozė taip pat apima erdvės tarp dviejų gretimų slankstelių sumažėjimą. Neturint vietos, slanksteliai gali suspausti nervų šaknis ir sukelti didelį lokalizuotą skausmą. Bendras stuburo suspaudimas taip pat gali sukelti skausmą, kuris plinta visame kūne, paveikti rankas, kojas, pečius ir kaklą bei nugarą. Spondilozė taip pat gali turėti įtakos įvairių organų funkcijoms, todėl žmogus jaučia bendrą silpnumą, susilpnėja pusiausvyros jausmas ir praranda šlapimo pūslės bei žarnyno kontrolę.
Priklausomai nuo būklės sunkumo, spondilozė gali būti gydoma išoriniais prietaisais, pavyzdžiui, kaklo apykakle. Apykaklė padeda grąžinti slankstelius į natūralią padėtį ir užkirsti kelią nervų suspaudimui. Tačiau išorinių prietaisų naudojimas turėtų būti vertinamas kaip priemonė laikinai palengvinti skausmą, o ne kaip nuolatinis sprendimas.
Tam tikrą palengvėjimą taip pat galima pasiekti naudojant osteopatinius ar chiropraktinius metodus, kuriuos skiria sveikatos priežiūros specialistas. Suteikdami ilgalaikį skausmo malšinimą, svarbu atsiminti, kad šie gydymo būdai gydo simptomus ir paprastai neturi įtakos spondilozės išsivystymo priežastims. Paprastai norint sukurti ilgalaikį būklės sprendimą, reikalinga operacija.