Monilethrix yra genetinis sutrikimas, turintis įtakos plaukų augimui ir struktūrai. Šia liga sergančių žmonių galvos odoje paprastai yra labai sausi, trapūs, trumpi plaukai. Atidžiai apžiūrėjus, pažeisti plaukai atrodo kaip karoliukai ant virvelės; storus mazgus skiria labai plonos, trapios dalys. Moniletrikso nėra išgydoma, tačiau pacientai gali imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, dėvėti apsauginius perukus ar kepures, kad apsaugotų savo natūralius plaukus.
Tyrėjai išsiaiškino, kad moniletriksas yra autosominis dominuojantis sutrikimas, o tai rodo, kad vaikas gali jį paveldėti, jei vienas iš jo tėvų turi mutavusią konkretaus geno kopiją. Šis genas paprastai sukuria baltymus, vadinamus keratinais, kurie suteikia plaukams tvirtumo ir blizgesio. Pažeisti genai nesugeba gaminti funkcinio plaukų keratino, todėl plaukai tampa trapūs ir galvos odos augimo vietos.
Monilethrix dažniausiai izoliuojamas užpakalinėje galvos dalyje ir pakaušyje, nors kartais gali paveikti visą galvos odą. Labai nedaugeliui pacientų atsiranda neįprastų plaukelių antakiuose, gaktos srityje ar pažastyse. „Monilethrix“ suteikia plaukams nuobodžių, slenkančių išvaizdą ir daro juos labai jautrius lūžinėjimui net ir dėl nedidelės traumos, pavyzdžiui, perbraukiant šukomis. Dažnai sergantiesiems taip pat išsivysto būklė, vadinama keratosis pilaris, dėl kurios plaukų folikulų apačioje atsiranda nedideli guzeliai, kurie gali būti padengti pluta likučiais. Alopecija arba dėmėtas nuplikimas gali pasireikšti ir išnykti savaime per visą žmogaus gyvenimą.
Gydytojas paprastai gali diagnozuoti moniletriksą kūdikiui ar mažam vaikui atlikdamas paprastą fizinį egzaminą. Norint patvirtinti būklę ir pašalinti kitas galimas plaukų anomalijų priežastis, galima paimti galvos odos audinio mėginį ir stebėti jį mikroskopu. Nustačius diagnozę, gydytojas gali paaiškinti išsamią moniletrikso informaciją ir suteikti naudingos informacijos apie sutrikimo valdymą.
Praeityje moniletriksui gydyti buvo išbandyti keli skirtingi vaistai ir priemonės, tačiau nė vienas iš jų nebuvo veiksmingas. Daugumai pacientų patariama plaukus saugoti nuo žalingų aplinkos veiksnių, tokių kaip tiesioginis saulės poveikis ir stiprus vėjas. Plaukų dažai, balikliai ir cheminės medžiagos, naudojamos nuolatiniam gydymui, taip pat gali pažeisti trapius plaukus, todėl jų reikėtų vengti. Jei nuplikimas kelia susirūpinimą, žmogus gali norėti investuoti į peruką ar šinjoną. Asmenys, kurie imasi tinkamų atsargumo priemonių, paprastai gali išsaugoti daugumą esamų plaukų.