Postrema sritis yra smegenų struktūra, esanti ertmės, vadinamos ketvirtuoju skilveliu, pagrindu. Jį maudosi smegenų skystis, kuris savo ruožtu perneša medžiagas, kurios ateina iš kraujo; todėl jis dar vadinamas apykakliniu organu. Kartu su keliais kaukolės nervais, kai kuriomis virškinimo trakto dalimis, krūtinės ląstos ląstos ir pilvo ertmėmis, sritis postrema sukelia vėmimą, kai žmogus yra veikiamas vėmimą skatinančių dirgiklių, tokių kaip toksinai, vaistai, taip pat kai kraujyje yra medžiagų apykaitos atliekų.
Nemalonios mintys ar kvapai gali paskatinti vėmimą. Todėl vėmimo signalai gali kilti iš nervų sistemos, ypač iš smegenų žievės. Arba gali būti suaktyvinti kaukolės nervai, aprūpinantys liežuvį ir ryklę. Kai netyčia stimuliuojama užpakalinė burnos ertmės sritis, pavyzdžiui, kai žmogus valosi dantis ir liežuvį, suaktyvėja dusulio refleksas ir gali atsirasti vėmimas. Vėmimą taip pat gali sukelti judesio liga ir kiti ausį paveikiantys sutrikimai.
Postrema sritis vadinama vėmimo chemoreceptorių paleidimo zona, nes ji jautri krauju plintančioms medžiagoms, kurios veikia kaip vėmimą skatinantys dirgikliai. Šios per kraują plintančios medžiagos apima tokius vaistus kaip cisplatina, bakterijų toksinai ir medžiagų apykaitos atliekos, kurių padaugėja dėl ligų. Bakterijų, gaminančių toksinus, sukeliančius vėmimą, pavyzdžiai yra Staphylococcus aureus, Bacillus cereus ir Vibrio cholerae. Uremija arba azotinių atliekų, tokių kaip karbamidas, padidėjimas gali sukelti vėmimą.
Postrema sritis taip pat yra svarbi autonominės nervų sistemos dalis. Tai reiškia, kad jis dalyvauja nevalingai kontroliuojant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas. Tai jutiminės informacijos iš širdies, skrandžio, žarnyno, inkstų, kepenų ir kitų organų įėjimo ir integravimo taškas. Remiantis tyrimais, postrema sritis taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kraujospūdį.
Kai į šią smegenų sritį patenka navikai arba ji pašalinama chirurginiu būdu, žmogaus gebėjimas aptikti toksinus kraujyje labai sumažėja. Be to, smegenys negali reaguoti į tam tikrus fiziologinius dirgiklius. Eksperimentai su žiurkėmis parodė, kad pažeidžiant jų plotą postrema, jos negalėjo aptikti ličio chlorido – medžiagos, kuri yra toksiška, kai vartojama didelėmis koncentracijomis. Paprastai žiurkės gali aptikti šią medžiagą ir jos išvengti.
Vaistai gali stimuliuoti postrema sritį, o ši stimuliacija gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Dopamino agonistai, kurie yra vaistai, vartojami Parkinsono ligai gydyti, yra vienas iš vaistų rūšių, sukeliančių šią stimuliaciją. Šiais vaistais siekiama normalizuoti Parkinsono liga sergančio žmogaus judesius didinant dopamino ir smegenų neurotransmiterio koncentraciją. Tačiau dopaminas yra stiprus postrema zonos stimuliatorius.