Kas yra ependimoma? (su nuotrauka)

Ependimoma yra naviko tipas, atsirandantis ependiminėse ląstelėse, kurios sudaro vidinį smegenų ir stuburo pamušalą. Navikai dažniausiai atrodo kaip mažos, gerybinės masės, nesukeliančios simptomų. Tačiau per kelis mėnesius ar metus jie linkę augti ir tapti piktybiniais. Priklausomai nuo ependimomos dydžio ir vietos, asmuo gali patirti lėtinį galvos skausmą, jutimo praradimą, traukulius ar daugybę kitų fiziologinių simptomų. Ependimomos paprastai pašalinamos taikant labai subtilias chirurgines procedūras, o chemoterapija arba spindulinis gydymas gali būti naudojamas siekiant išnaikinti vėžį, jei jis pradeda plisti į kitas kūno dalis.

Žmogus gali susirgti ependimoma bet kuriame amžiuje. Vaikams dauguma navikų atsiranda smegenyse, o suaugusiems – stuburo srityje. Gydytojai nėra tikri dėl tikslių ependimomų priežasčių, tačiau jie mano, kad navikai atsiranda dėl atsitiktinių genetinių mutacijų. Nėra tvirtų įrodymų, kad kitos sveikatos būklės, paveldimumas ar aplinkos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį ependimomų vystymuisi.

Ependimoma, kuri išsivysto smegenyse, gali sukelti smegenų skysčio kaupimąsi, dėl kurio gali atsirasti patinimas ir spaudimas. Žmogų gali kamuoti dažni galvos skausmai, regėjimo sutrikimai ir nuovargis. Priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, asmuo taip pat gali patirti koordinacijos problemų, kalbos sunkumų ar traukulių. Stuburo ependimomos dažnai sukelia lėtinį skausmą naviko vietoje. Jei ependimoma išauga pakankamai didelė, kad suspaustų netoliese esančius nervus, žmogus gali patirti tirpimą ar net paralyžių kai kuriose kūno vietose.

Neurologas gali diagnozuoti ependimomą, analizuodamas fizinius simptomus ir atlikdamas diagnostinius vaizdo tyrimus. Magnetinio rezonanso tomografija ir kompiuterinė tomografija atskleidžia naviko dydį, formą ir vietą. Specialistai gali nuspręsti paimti pažeisto audinio biopsiją, kad patvirtintų diagnozę ir nustatytų tikimybę, kad auglys padidės. Ependimomos klasifikuojamos pagal jų progresavimo iki piktybinio naviko stadiją. Pirmojo ir antrojo laipsnio navikai yra ankstyvoje stadijoje ir mažai tikėtina, kad greitai augs, o trečio laipsnio navikai greičiausiai jau pradėjo plisti į kitas kūno dalis.

Nustačius diagnozę, specialistų komanda gali nuspręsti dėl geriausio gydymo kurso. Daugeliu atvejų jie nusprendžia atlikti operaciją, kad pašalintų pirmo ir antro laipsnio navikus, kol jie nesukels nuolatinių problemų. Chirurgai įpjauna kaukolę arba stuburą, atsargiai ištraukia masę ir susiuva pjūvį. Kai vėžys jau išplitęs arba manoma, kad ependimomą operuoti per pavojinga, specialistai gali skirti chemoterapijos seansų ar spindulinio gydymo seansų seriją. Pacientams taip pat gali būti skiriami steroidiniai vaistai, siekiant sumažinti intrakranijinį spaudimą ir palengvinti simptomus.