Emocinis išsekimas yra būklė, atsirandanti dėl per didelio streso. Kai kenčia nuo šios būklės, kuri taip pat gali būti vadinama emociniu išsekimu ar perdegimu, žmogus linkęs jaustis taip, tarsi jo vidiniai ištekliai būtų išeikvoti. Ši būklė gali turėti psichologinį, fizinį ir socialinį poveikį. Paprastai tai nereikalauja medicininės intervencijos, nebent atsirado rimtesnių problemų, tokių kaip depresija ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Daugeliu atvejų žmogus gali pasveikti, jei atostogauja, pailsės ar pašalins streso priežastį.
Jei žmogų per daug apkraus stresas, yra tikimybė, kad ją kankins emocinis išsekimas. Dėl šios būklės žmogus jaučiasi taip, lyg jis neturėtų reikiamų emocinių ir fizinių išteklių, kad patenkintų savo gyvenimo poreikius. Nepaisant pavadinimo, šios būklės priežastis nebūtinai turi būti ta, kurią žmonės linkę sieti su emocine gerove, nors taip gali būti. Galimos priežastys yra sudėtingas darbas, finansinės problemos arba intymių santykių sunkumai.
Šiai būklei gali būti būdingi įvairūs fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, opos ir seksualinė disfunkcija. Psichologinis poveikis gali būti dirglumas, nerimas ir nusivylimas. Sergantysis papildomai gali jausti įvairaus laipsnio nuovargį, tačiau taip pat gali būti, kad ją kamuoja nemiga. Yra tikimybė, kad emocinis išsekimas gali sukelti rimtesnių ligų, tokių kaip depresija ir virškinimo trakto problemos.
Rimtas neigiamas poveikis asmens santykiams taip pat gali atsirasti dėl emocinio išsekimo. Asmenys, kenčiantys nuo šios būklės, dažnai tampa labiau linkę į konfliktus. Jie gali tapti ciniški, griežti arba pasyvūs. Taip pat tikėtina, kad jie gali pradėti izoliuotis.
Asmeniui, kenčiančiam nuo šios būklės, gali tekti atlikti keletą dalykų, kad pasveiktų. Tikėtina, kad jai reikės poilsio ir jai gali tekti bent laikinai pakeisti aplinką. Meditacija ir konsultacijos gali būti naudingos, ypač jei streso priežastys yra sudėtingos ir plačios. Gali prireikti rimtesnio psichikos ar fizinio gydymo, kai dėl emocinio išsekimo susidarė kitos sąlygos.
Nėra tikslių priemonių nustatyti, kiek streso sukels emocinis išsekimas. Streso tolerancija gali labai skirtis nuo vieno žmogaus iki kito. Tačiau manoma, kad asmenys, turintys stiprių įveikimo įgūdžių, yra labiau pajėgūs ištverti didesnį stresą ir todėl mažiau kenčia nuo emocinio išsekimo.