Veido spazmai, dar žinomi kaip fascikuliacijos, yra nevalingi veido raumenų susitraukimai, sukeliantys tiką ir trūkčiojimą. Spazmai gali atsirasti bet kurioje veido vietoje, juos sukelia įvairūs veiksniai – nuo kasdieninio streso iki rimtesnių negalavimų, tokių kaip Tureto sindromas. Raumenų susitraukimai paprastai nėra skausmingi, bet jei būklė yra lėtinė, tai gali būti gana dirginanti ir netgi sekinanti. Daugumos veido spazmų priežastys nėra gerai suprantamos, nors žinoma, kad tai yra raumenų ir nervų sąveikos rezultatas. Ekspertai spėja, kad pagrindinės priežastys gali būti stresas, per didelis stimuliavimas ir paveldimumas.
Veido spazmai iš tikrųjų yra gana dažni. Dauguma žmonių bent jau tam tikru savo gyvenimo momentu patiria akių vokų trūkčiojimą. Dažnai tai neturi rimtų ar identifikuojamų priežasčių ir gali būti tiesiog susiję su per dideliu susijaudinimu ar stresu. Gerybiniai spazmai gali paūmėti tam tikrą laiką, net iki dienos ar ilgiau, bet vėliau išlikti. Rimtesni veido spazmai, atsirandantys dėl ligos ar sutrikimo, dažnai būna lėtiniai ir perdėti bei gali būti susiję su kitais simptomais.
Daugelis žmonių patiria miokloninius veido spazmus, kurie yra tiesiog nevalingi raumenų susitraukimai. Neretai žmonės užmigdami patiria mioklonuso trūkčiojimą, nors jie gali atsirasti bet kada ir be jokios ypatingos priežasties. Tam tikrais atvejais mioklonusas primena spazminį sutrikimą su lėtiniais trūkčiojimais ir trūkčiojimais, kurie turi įtakos žmogaus gebėjimui gyventi normaliai.
Distonijos sukelti veido spazmai gali būti sunkesni ir gali prireikti gydymo. Distonija klasifikuojama kaip rimtas neurologinis sutrikimas; trūkčiojimai gali būti tokie stiprūs, kad žmogaus veidas ar kita pažeista kūno vieta gali būti priversta nenormaliomis išraiškomis ir pozomis. Vieniems distonija pasireiškia laikinai, kaip reakcija į vaistus, tačiau kitiems ji gali būti lėtinė. Tačiau distonija ne visada yra sunki ir gali pasireikšti lengvais trūkčiojimais.
Kai kuriems vidutinio amžiaus žmonėms tai, kas gali atrodyti kaip įprastas akių spazmas, virsta kažkuo rimtesne. Trūkčiojimas ne tik tęsiasi, bet ir pradeda plisti, paveikdamas apatines veido sritis ir net pradėdamas deformuoti burną. Tai atsitinka esant hemifacialiniams spazmams (HFS), sutrikimui be žinomos priežasties. Manoma, kad kraujagyslės, besiliečiančios su veido nervais, gali sukelti šiuos spazmus. Buvo žinoma, kad ryški šviesa, stresas ir įtemptos akys taip pat pablogina HFS poveikį. Laimei, šie spazmai paprastai nėra susiję su rimtu skausmu ir gali būti sėkmingai gydomi.
Blefarospasmas yra sutrikimas, kuriam būdingi lėtiniai akių vokų trūkčiojimai, primenantys mirksėjimą. Kai kuriais atvejais spazmai yra tokie sunkūs, kad gali pabloginti regėjimą ir akių funkciją. Blefarospazmas gali laipsniškai stiprėti, net išplisti už akių ir į veidą. Nėra žinomo gydymo, nors yra būdų, kaip sumažinti simptomus, pavyzdžiui, injekcijų terapija, geriamieji vaistai ir chirurgija.
Veido spazmai taip pat yra įprastas Tourette sindromo simptomas. Tourette’s būdingas visų rūšių trūkčiojimams ir tikams, įskaitant žodinį tiką. Lengvesniais Tourette ligos atvejais žmogui gali pasireikšti tik veido spazmai; sunkesniais atvejais veido tiką gali lydėti verbalinis tikas ir kitų kūno dalių spazmai.