Kartais vadinama širdies aritmija, širdies aritmija yra tikslus medicininis terminas, apibūdinantis nereguliarų ar nenormalų širdies susitraukimų dažnį. Tai atsitinka, kai vidutinis suaugusiojo širdies susitraukimų dažnis nukrenta žemiau arba pakyla virš normalaus 60–100 dūžių per minutę diapazono. Nereguliarus širdies plakimas gali būti pavojingas gyvybei.
Kai širdies susitraukimų dažnis nukrenta žemiau 60 dūžių per minutę, ši būklė vadinama bradikardija. Paprastai tai nėra gyvybei pavojinga aritmijos forma, tačiau ji gali sukelti sunkinančių simptomų. Jei simptomai išlieka, tai gali būti gydoma implantuojant širdies stimuliatorių.
Priešingas spektras yra tada, kai širdies susitraukimų dažnis pakyla virš 100 dūžių per minutę. Ši būklė vadinama tachikardija. Tachikardija atsiranda, kai elektriniai impulsai, kontroliuojantys širdies plakimą, tampa neįprastai greiti. Šią būklę gali sukelti pratimai, stresas, adrenalinas ir stimuliuojantys šaltiniai, tokie kaip kofeinas. Paprastai tachikardija nekelia pavojaus gyvybei, nebent ji tampa tokia greita, kad nukrenta kraujospūdis ir sutrikdo širdies siurbimo veiklą.
Fibriliacija yra širdies aritmijos forma, kuri gali būti mirtina. Tai atsitinka, kai širdis pradeda virpėti, o ne įprastu sveiku ritmu. Ši problema gali turėti įtakos prieširdžiui arba skilveliui. Prieširdžių virpėjimas yra nereguliarus viršutinių širdies kamerų virpėjimas ir gali rodyti organo problemą. Nors ši problema nebūtinai iš karto kelia pavojų gyvybei, būklę turėtų įvertinti medicinos specialistas.
Skilvelių virpėjimas paveikia apatines širdies kameras. Ši forma kelia tiesioginį mirties pavojų, nes širdis nustoja efektyviai pumpuoti kraują. Skilvelių virpėjimas yra širdies sustojimo forma ir visada yra neatidėliotina medicininė pagalba, kuri reaguoja tik į širdies ir plaučių gaivinimą (CPR) ir defibriliaciją, siekiant atkurti normalų širdies darbą.
Nors kai kurios širdies aritmijos formos nėra kritinės situacijos, bet kokia forma reikalauja medicininės pagalbos. Netgi aritmija, kuri nėra avarinė situacija, gali būti rimtesnės pagrindinės priežasties rodiklis, todėl sveikatos priežiūros specialistas turėtų jas įvertinti. Simptomai dažnai gali būti jaučiami pasikeitus širdies ritmui ar pulsui, o ritmo sutrikimas kartais gali būti aptiktas atliekant įprastinius fizinius tyrimus, tačiau vienintelis būdas nustatyti konkrečią diagnozę ir širdies ritmo įvertinimą yra elektrokardiograma (EKG arba EKG).