Sinuso histiocitozė, kurios negalima painioti su „sinuso histiocitoze su masine limfadenopatija“, yra medicininis terminas, apibūdinantis gerybinių histiocitų padidėjimą limfmazgių periferiniuose ir meduliniuose sinusuose. Sinuso histiocitozė yra dažnas limfmazgių radinys. Tai gerybinis simptomas, dažnai susijęs su infekcijomis.
„Histiocitozė“ reiškia būklių klasę, kuriai būdinga perteklinė histiocitų gamyba ir kaupimasis, kurie yra naudingi autoimuniniai makrofagai, kuriuos išskiria pakrantės ląstelės, dengiančios limfmazgių vidinę endotelio sienelę. Limfmazgiai yra maži, rutulio formos tuščiaviduriai organai, pasiskirstę tinklinėje žmogaus organizmo imuninėje sistemoje. Limfos sinusuose imuninės ląstelės, tokios kaip histiocitai, veikia kaip filtras arba pašalinių dalelių ir patogenų gaudyklė. Limfmazgių uždegimas yra gana dažnas reiškinys, ypač kovojant su infekcija.
Kaip minėta, sinuso histiocitozė yra simptomas, o gydymas priklausys nuo pagrindinės priežasties, daugeliu atvejų infekcijos. Jei tai sukelia infekcija, gydytojai rekomenduos geriausią gydymą, pagrįstą patogenu, pvz., antibiotikus.
Dėl pavadinimo panašumo sinuso histiocitozė kartais painiojama su sinuso histiocitoze su masine limfadenopatija (SHML). Taip pat vadinama Rosai-Dorfman liga, tai retas žmogaus sutrikimas dėl nežinomos priežasties. Paprastai tai rodo limfmazgių patinimas poodiniame arba giliajame audinyje. Ji daugiausia paveikia jaunus, ypač pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius. Jis dažnai yra gerybinis, nors kartais lėtinis, o retesniais atvejais per limfinės sistemos kraujagysles gali metastazuoti į kitas kūno dalis. Nuo tada, kai pirmą kartą buvo nustatytas 1969 m., veiksmingas gydymas buvo sunkiai pasiekiamas, todėl dauguma gydytojų rekomenduoja atidžiai stebėti klinikinį stebėjimą be jokio gydymo, kad būtų išvengta savaiminio išgydymo.