Kas yra proksimalinis vingiuotas kanalėlis?

Proksimalinis vingiuotas kanalėlis (PCT) yra maža vamzdinė struktūra, esanti inksto nefrone. PCT sujungia Bowman kapsulę su proksimaliniu tiesiu kanalėliu ir yra būtinas vandens ir tirpių medžiagų reabsorbcijai iš nefrono filtrato. PCT pamušalas turi daug baltymų kanalų, kurie naudoja tiek aktyvų, tiek pasyvų transportą, kad perneštų tokias medžiagas kaip gliukozė ir elektrolitai per kanalėlių pamušalą ir į intersticinį skystį reabsorbcijai. PCT epitelis taip pat neleidžia atliekų produktams reabsorbuotis į kraują.

Inkstuose yra apie 4 milijonai funkcinių vienetų, vadinamų nefronais, kurie filtruoja kraują. Kiekvienas nefronas susideda iš inkstų korpuso, proksimalinio vingiuoto kanalėlio, Henlės kilpos ir distalinio vingiuoto kanalėlio. Kai kraujas teka per inkstų korpuso kapiliarus, apie 20 procentų plazmos vandens išskiriama į Bowmano kapsulę. Šis plazmos vanduo, žinomas kaip glomerulų filtratas, patenka į PCT. Baltymų kanalai, esantys PCT gleivinėje, sugeria dalį vandens ir tirpių medžiagų iš glomerulų filtrato.

Proksimaliniai vingiuoti kanalėliai yra iškloti epitelio ląstelėmis. Šios ląstelės yra sujungtos viena su kita sandariomis jungtimis, kurios neleidžia atliekoms ir kitoms potencialiai kenksmingoms medžiagoms patekti tarp ląstelių ir patekti į kraują. Dauguma medžiagų, kurios reabsorbuojasi kanalėliuose, yra polinės molekulės, todėl baltymų kanalai yra būtini joms pernešti per ląstelės membraną. Kiekviena medžiaga, kuri reabsorbuojasi kanalėliuose, turi jai unikaliai pritaikytus baltymų kanalus.

Daugybė mažų raukšlių, vadinamų mikrovilliais, PCT pamušalu padidina paviršiaus plotą, o tai padidina baltymų kanalams skirtą erdvę. Baltymų kanalai naudoja adenozino trifosfatą (ATP), kad aktyviai transportuotų tirpias medžiagas, kurios keliauja prieš jų koncentracijos gradientus, ir pasyviai transportuoja tuos, kurie juda palei gradientą. Natris, chloridas, gliukozė, kalis ir bikarbonatas yra kai kurios tirpios medžiagos, pernešamos iš glomerulų filtrato per kanalėlių gleivinės membraną ir į intersticinį skystį. Apie 70 procentų natrio ir vandens reabsorbcijos bei 100 procentų gliukozės ir aminorūgščių reabsorbcijos vyksta proksimaliniuose vingiuotuose kanalėliuose.

Padidėjus ištirpusių medžiagų koncentracijai intersticiniame skystyje, jis tampa labiau koncentruotas nei glomerulų filtratas. Dėl susidariusio osmosinio slėgio vanduo pasyviai tekėja per membraną ir patenka į intersticinį skystį. Tada vanduo ir tirpios medžiagos patenka į peritubinius kapiliarus ir atgal į kraują. Glomerulinis filtratas, kuris nebuvo reabsorbuotas, patenka iš proksimalinio vingiuoto kanalėlio į proksimalinį tiesųjį kanalėlį ir į Henlės kilpą bei distalinį vingiuotą kanalėlį. Proksimalinis vingiuotas kanalėlis reabsorbuoja medžiagas, kurių reikia organizmui, neleidžia atliekoms vėl patekti į kraują ir padeda pasroviui nefrono struktūroms praleisti skystį, kurio sudėtis ir koncentracija reikalinga, kad jos tinkamai veiktų.