Abulija, dar vadinama Bloko liga, yra neurologinė būklė, kai pacientui trūksta valios ar iniciatyvos. Jis patenka į vidurį ligų, žinomų kaip sumažėjusios motyvacijos sutrikimais (DDM), iš kurių mažiausiai sunkus yra apatija, o sunkiausia – akinetinis mutizmas, kai pacientas linkęs nekalbėti arba visai nekalbėti. Abuliją gali sukelti priekinės skilties arba bazinių smegenų ganglijų pažeidimai, su dopaminu susijusi disfunkcija arba smegenų pažeidimas. Priekinė skiltis valdo aukštesnį mąstymą, o baziniai ganglijos kontroliuoja judėjimą, todėl bet kurios srities pažeidimas gali sumažinti motyvaciją.
Abulijai būdingas prastas arba susilpnėjęs savanoriškas judėjimas, sunku pradėti ar išlaikyti judėjimą, sumažėjęs emocinis reagavimas, ilgesnis reagavimo į klausimus ir pasiūlymus laikas, padidėjęs pasyvumas, sumažėjęs socialinis bendravimas ir susidomėjimas įprasta veikla. Kai kuriems pacientams taip pat yra sumažėjęs apetitas ir jie gali nesugebėti visiškai sukramtyti ir nuryti maisto. Būklė kartais pasireiškia savaime, o kartais kaip kokios nors kitos neurologinės būklės, pvz., Alzheimerio ligos, šizofrenijos ar depresijos, simptomas. Huntingtono liga, Parkinsono liga ir kiti degeneraciniai centrinės nervų sistemos sutrikimai gali sukelti legionų formavimąsi, dėl kurių gali išsivystyti abulija.
Abulija dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems Alzheimerio liga. Nuo 50 iki XNUMX procentų Alzheimerio liga sergančių pacientų trūksta motyvacijos. Kuo sunkesnis ir labiau pažengęs Alzheimerio ligos atvejis, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus motyvacijos stoka.
Abuliją gali būti sunku diagnozuoti, nes ji yra DDM spektro taškas. Klinikinis stebėjimas ir aptarimas su paciento artimaisiais ir globėjais yra pirmieji žingsniai diagnozuojant sutrikimą. Kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti nustatyti smegenų pažeidimus, kurie gali būti abulijos priežastis.
Abulija paprastai gydoma vaistais, dažniausiai antidepresantais. Prieš skirdami tokius vaistus, gydytojai stengiasi pašalinti bet kokias pagrindines sutrikimo priežastis, pvz., kontroliuoti galvos skausmą ar traukulius arba optimizuoti regėjimą, klausą ir kalbą. Šių metodų gali pakakti ir vien, siekiant pagerinti paciento būklę.