Paausinės liaukos vėžys yra reta piktybinio naviko forma, atsirandanti paausinėje arba didelėje seilių liaukoje žandikaulio gale. Dauguma paausinių navikų nesukelia nepalankių fizinių simptomų, nors ypač didelis ar plintantis piktybinis navikas gali sukelti tirpimą, žandikaulio skausmą ir rijimo pasunkėjimą. Vėžys auga gana lėtai, o chirurgijos specialistai paprastai gali išgauti mažus navikus, kol jie išplito. Išplitęs paausinės liaukos vėžys paprastai gydomas operacijos ir spindulinės terapijos deriniu.
Galvoje yra dvi paausinės liaukos, kurios užima vietą priešais kiekvieną ausį. Liaukos gamina ir išskiria seiles, kad padėtų kramtyti ir nuryti maistą. Daugeliu atvejų paausinės liaukos pažeidžiama tik viena liauka. Gydytojai nežino, kas tiksliai sukelia piktybinio naviko atsiradimą liaukoje, nors tyrimai rodo, kad aplinkos ir genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį. Asmeniui, kurio šeimoje buvo galvos ir kaklo vėžys, yra didesnė rizika susirgti šia liga. Be to, tyrimai rodo, kad ilgas tabako vartojimas, radiacijos poveikis ir apskritai nesveika mityba taip pat gali kelti pavojų žmonėms.
Ankstyvosios stadijos paausinis vėžys paprastai nesukelia simptomų. Tačiau augliui augant žmogus gali jausti guzelį žandikaulio linijoje. Žandikaulis gali nuolat skaudėti ir gali būti sunku nuryti maistą. Jei auglys išauga pakankamai didelis, kad galėtų daryti spaudimą šalia esantiems nervams, pažeistoje veido pusėje gali atsirasti tirpimas ir raumenų silpnumas. Asmuo, pajutęs bet kokius nenormalius žandikaulio simptomus, turėtų kuo greičiau apsilankyti pas savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoją.
Gydytojas gali patikrinti, ar nėra paausinės liaukos vėžio, apčiuopdamas žandikaulį, klausdamas apie simptomus ir atlikdamas diagnostinius vaizdo tyrimus. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija gali atskleisti naviko buvimą. Kai randamas gumbas, gydytojas paprastai siunčia pacientą pas specialistą tolesniam tyrimui. Papildomi vaizdiniai tyrimai ir audinių biopsija onkologo kabinete gali patvirtinti arba paneigti parotidinio vėžio buvimą.
Jei aptinkamas vėžys, onkologas gali įvertinti naviko dydį ir progresavimą, kad nustatytų geriausią gydymo būdą. Dauguma mažų navikų pašalinami chirurginiu būdu, taikant procedūrą, vadinamą parotidektomija. Chirurgas gali pašalinti tik paveiktą audinio vietą, tačiau dauguma parotidektomijų apima visos liaukos iškirpimą. Jei vėžys jau pradėjo plisti į kitus audinius, pavyzdžiui, netoliese esančius limfmazgius, pacientui gali prireikti ne tik operacijos, bet ir spindulinio gydymo.