Kraujagyslių uždegimas yra potencialiai rimta sveikatos būklė, kuriai būdingas ateromos apnašų kaupimasis kūno arterijų sienelėse. Šis uždegimas, paprastai vadinamas ateroskleroze, yra progresuojanti būklė, kuri vystosi dėl įvairių veiksnių, kurie gali būti genetinės, elgesio ar mitybos kilmės. Šios valdomos būklės gydymas dažnai apima gyvenimo būdo pokyčius kartu su receptiniais vaistais, siekiant stabilizuoti būklę ir užkirsti kelią tolesniam arterijų apnašų kaupimuisi.
Aterosklerozei būdingas ateromos apnašų kaupimasis kūno arterijose. Ateroma yra riebi medžiaga, kuri iškloja susilpnėjusias arterijų sienas, kuriose buvo pažeista. Siekiant išgydyti save, šiose susilpnėjusiose vietose paprastai kaupiasi trombocitai, prilipę prie riebalinės plokštelės. Nors arterinis audinys gali būti sustiprintas ir sustiprintas dėl trombocitų ir apnašų kaupimosi, kyla pavojus bendrai arterijų funkcijai.
Esant kraujagyslių uždegimui, susiaurėja arterijų takai ir sutrinka kraujotaka, o tai kenkia aplinkinių audinių ir organų, kurie negauna maistinių medžiagų, kurias tiekia deguonies prisotintas kraujas, sveikatai. Arterijos susiaurėjimas ne tik pažeidžia kraujotaką, bet ir gali atsilaisvinti arterijų apnašų gabalėliai ir patekti į kraują. Kai apnašos patenka į kraują, jos gali nukeliauti į kitas kūno dalis, pvz., smegenis ar širdį, kartu kaupdamos papildomus trombocitus, kurie prisideda prie kraujo krešulių susidarymo. Kraujo krešulys ne tik sutrikdo kraujotaką ir arterijų funkciją, bet gali padidinti organų pažeidimo ar nepakankamumo, širdies priepuolio ir insulto riziką.
Yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie kraujagyslių uždegimo atsiradimo ir progresavimo. Nesant galutinės žinomos priežasties, elgesio veiksniai, tokie kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir vangumas, gali sudaryti idealias sąlygas, skatinančias arterijų apnašų kaupimąsi. Manoma, kad asmenys, sergantys hipertenzija arba dideliu cholesterolio kiekiu, turi didesnę riziką susirgti kraujagyslių uždegimu.
Dažnai pažeidžiant pagrindines viso kūno arterijas, su šia būkle susiję simptomai gali būti įvairaus sunkumo ir, priklausomai nuo asmens, gali pasireikšti tam tikrose vietose. Pacientai, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo arterijų susiaurėjimas, gali likti besimptomiai, o tai reiškia, kad jie nejaučia jokių simptomų, kol nesusiformuoja užsikimšimas, pažeidžiantis kraujotaką ar organų funkciją. Priklausomai nuo uždegimo vietos, asmenys gali jausti tirpimą, silpnumą ar skausmą. Kiti požymiai gali būti sutrikusi neurologinė ir motorinė funkcija bei raumenų funkcijos ar koordinacijos praradimas.
Sumažėjęs kraujospūdis dėl arterijų susiaurėjimo paprastai pasireiškia susilpnėjusiu pulsu paveiktoje srityje. Fizinės apžiūros metu gydytojas stetoskopu gali aptikti papildomų požymių, tarp kurių gali būti aneurizma ar mėlynė. Aptikus bet kokius sutrikusią kraujotaką rodančius požymius, paprastai reikės atlikti daugybę papildomų tyrimų.
Priklausomai nuo paveiktos srities, gali būti užsakyta keletas vaizdo tyrimų, įskaitant kompiuterinę tomografiją (KT) ir ultragarsą. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, taip pat patikrinti, ar nėra infekcijos ar ligos požymių. Jei kraujagyslių uždegimas turi įtakos širdies ir kraujagyslių funkcijai, gali būti atliktas streso testas, angiograma ir elektrokardiograma (EKG), siekiant įvertinti širdies raumens elektros laidumą ir bendrą būklę bei funkcionalumą.
Asmenims, sergantiems kraujagyslių uždegimu, paprastai rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant rūkymo metimą ir tinkamo mankštos režimo taikymą, skatinantį svorio metimą. Taip pat siūloma laikytis sveikos mitybos, kuri padės sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti ateromos kaupimąsi. Taip pat gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, slopinti kraujo krešėjimą ir sumažinti skysčių susilaikymą. Dėl didelių arterijų užsikimšimo gali prireikti operacijos, kad būtų sumažintas apnašų kaupimasis, naudojant stentą arba arterijų apvedimą, kad būtų atkurta tinkama kraujotaka.