Dažnai manoma, kad alkoholis yra stimuliatorius dėl euforijos jausmo, kurį žmogus jaučia po vieno ar dviejų gėrimų. Tačiau niekas negali būti toliau nuo tiesos. Alkoholis iš tikrųjų yra stiprus depresantas, sukeliantis cheminius pokyčius centrinėje nervų sistemoje ir smegenyse. Tiesioginis ryšys egzistuoja ne tik tarp alkoholio ir nuotaikų svyravimų, bet ir tarp alkoholio ir nerimo, depresijos, atminties, susikaupimo ir sprendimo.
Žmogaus smegenys susideda iš maždaug vieno trilijono nervinių ląstelių, žinomų kaip neuronai. Neuronai bendrauja vienas su kitu per elektrinius ir cheminius neurotransmiterius, todėl pranešimai gali būti siunčiami visame kūne. Pranešimai padeda palaikyti pažinimą, širdies plakimą, plaučių funkcijas, nuotaiką ir daugybę kitų procesų. Ryšys tarp alkoholio ir nuotaikos svyravimų atsiranda, jei šių kritinių signalų perdavimas sulėtėja, blokuojamas arba pertraukiamas. Alkoholis trukdo neuronų gebėjimui nukreipti kūno sistemas tinkamu greičiu ir neigiamai veikia žmogaus smegenis, smegenų žievę ir limbinę sistemą.
Pastarosios dvi sritys daugiausia reguliuoja atmintį, emocijas, elgesį, sprendimą ir socialinių ženklų atpažinimą. Alkoholio vaidmuo svyruojant nuotaikai yra tiesioginio priežasties ir pasekmės scenarijaus rezultatas, kai svaigioji medžiaga sulėtina arba sustabdo pranešimų siuntimą į reikiamas smegenų dalis. Vartojant per daug alkoholio ne tik pamirštami vardai, datos ar skaičiai, bet ir smegenų žievė bei limbinė sistema pamiršta, kaip reaguoti ir elgtis. Šis pažintinių gebėjimų ir emocinės kontrolės praradimas gali būti laikinas, tačiau ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu atveju jis kartais gali būti nuolatinis.
Ryšį tarp alkoholio ir nuotaikos svyravimų dar labiau iliustruoja alkoholinių gėrimų įtaka endorfinams ir serotoninui. Pirmasis yra smegenyse esanti medžiaga, kuri padeda atsipalaiduoti, o antroji yra neuromediatorius, kuris atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant emocines viršūnes ir slėnius. Alkoholio sukeltas neurotransmisijos pertraukimas verčia smegenis veikti be grįžtamojo ryšio iš visų jo dalių. Ji bando kompensuoti šią „aklą“ būseną siųsdama signalą, išskiriantį perteklinį serotonino ir endorfinų kiekį. Kūnas ir protas yra supainioti dėl šio didžiulio atsipalaidavimo, todėl žmogus, apsvaigęs nuo alkoholio, kartais atrodo ekstazėje, o kitą akimirksniu pyksta.
Mokslininkai mano, kad ryšys tarp alkoholio ir nuotaikos svyravimų iš dalies priklauso nuo gėrimo dažnio. Reguliariai vartojamo alkoholio kiekis yra kitas veiksnys, kaip ir žmogaus genetinė sudėtis. Alkoholizmas ir alkoholio netoleravimas yra paveldimi bruožai, o jei piktnaudžiavimas nustatomas anksti, dalis smegenims padarytos žalos dažnai gali būti panaikinta.