Ragenos degeneracija – tai laipsniškas ragenos, skaidraus kupolo akies priekinėje dalyje, dengiančio rainelę ir vyzdį, irimas. Ragena taip pat yra atsakinga už šviesos laužimą kartu su akies lęšiuku, todėl ragenos degeneracija lemia laipsnišką regėjimo praradimą. Nors dauguma ragenos degeneracijos formų yra paveldimos, kai kurias sukelia sužalojimas ar trauma, infekcija, vitamino A trūkumas ar kiti aplinkos veiksniai.
Du iš dažniausiai pasitaikančių paveldimų sutrikimų, sukeliančių ragenos degeneraciją, yra keratokonusas ir Fucho endotelio distrofija. Sergant keratokonusu, ragena plonėja ir tampa kūgio formos, todėl atsiranda neryškus ar dvigubas matymas, blogas naktinis matymas, jautrumas šviesai, kartais niežulys. Keratokonusas atsiranda vaikystėje arba jauname amžiuje ir dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems Dauno sindromu, tačiau jo genetinis mechanizmas nėra visiškai suprantamas. Jis gydomas terapiniais kontaktiniais lęšiais arba chirurginiu būdu, priklausomai nuo būklės sunkumo.
Fucho endotelio distrofija pasireiškia ragenos patinimu arba edema, dėl kurios atsiranda neryškus matymas, ypač ryte, ir skausmas. Ji dažniau pasitaiko moterims ir pagyvenusiems žmonėms, ją gali sukelti chirurginės komplikacijos. Fucho endotelio distrofija taip pat gydoma gydomaisiais kontaktiniais lęšiais arba operacija, dažniausiai – ragenos transplantacija. Ragenos edemą taip pat gali sukelti aplinkos veiksniai, tokie kaip trauma, virusinė infekcija, glaukoma ar regos nervo pažeidimas, taip pat netinkamai prigludę arba per ilgai nešiojami kontaktiniai lęšiai. Jis dažnai gydomas vaistais arba keičiant kontaktinių lęšių receptą, tačiau pažengusiais atvejais gali prireikti operacijos.
Ragenos opos yra dar viena galima ragenos degeneracijos priežastis. Juos gali sukelti bakterinė, grybelinė ar virusinė infekcija arba ragenos pažeidimas. Stafilokokų ir streptokokų bakterijos, herpes simplex virusas ir mielių infekcija yra dažnos ragenos opų priežastys. Ragenos opos sukelia tiek regėjimo pablogėjimą, tiek stiprų skausmą. Negydomi jie gali sukelti randus ir galiausiai aklumą.
Ragenos opų gydymas dažnai priklauso nuo priežasties ir gali apimti antibiotikus, antivirusinius vaistus ar steroidus. Kai kuriais atvejais vaistų nereikia, o opa užgyja savaime. Skausmui malšinti gali būti naudojami anesteziniai akių lašai, o akis galima sutvarstyti, kad ji užgytų.