Jutimo suvokimas, dar vadinamas jusliniu suvokimu, yra supratimas apie tai, kas vyksta ar yra supančioje aplinkoje. Tai atsitinka, kai žmogus renka, tvarko ir interpretuoja juslinės informacijos dalis. Tai sudėtinga užduotis, glaudžiai susijusi su kūno nervų sistema.
Jutimo suvokimo širdis yra jutimo organai, tokie kaip akys, oda ir ausys. Šie organai iš esmės tarnauja kaip sąsaja tarp smegenų ir aplinkos. Kai šie organai turi tam tikrą duomenų dalį, sudėtingi signalai siunčiami į smegenis per nervų sistemą. Smegenys interpretuoja šiuos signalus, kad duomenys turėtų prasmę.
Tai, kaip smegenys interpretuoja informaciją iš kūno jutimo organų, yra neįtikėtinai sudėtingas. Smegenų racionalaus ir emocinio centrų struktūros padeda išsaugoti informaciją apie informaciją, kurią žmogus gauna. Šie prisiminimai leidžia žmonėms palyginti skirtingus dalykus, mokytis ir priimti racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, remdamasis žmogaus patirtais išgyvenimais, jis gali nuspręsti, ar tai, ką jis suvokia, yra tikra, ar tiesiog iliuzija.
Tai, kad kiekvieno žmogaus smegenys veikia šiek tiek skirtingai ir žmonės turi skirtingą patirtį, reiškia, kad jutiminius duomenis ne visi interpretuos vienodai. Klasikinis pavyzdys – dviejų vienodų veidų siluetų paveikslas, žvelgiantis vienas į kitą su erdve viduryje. Kai kurie žmonės mato tik siluetus. Kiti mato tik tarpą tarp siluetų, kurie atrodo kaip taurė ar puodelis. Tai įdomu psichologams, psichiatrams, gydytojams ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, mokytojams, kurie turi suprasti, kaip jutimo suvokimas yra susijęs su žmogaus elgesiu, sveikata ar gebėjimu mokytis. Skirtingos smegenų funkcijos ir patirtis taip pat reiškia, kad jutiminis suvokimas nėra pastovus, o formuojasi laikui bėgant, formuojantis prisiminimams.
Tradiciškai ekspertai į jutiminį suvokimą visada įtraukdavo penkis pagrindinius pojūčius. Tai apima regėjimą, klausą, skonį, lytėjimą ir uoslę. Kai kurie ekspertai mano, kad jutiminis suvokimas apima kitus mažiau atpažįstamus pojūčius. Tokių dalykų pavyzdžiai yra pusiausvyros suvokimas, gebėjimas žinoti kūno padėtį ir išlaikyti pusiausvyrą; propriocepcija, gebėjimas žinoti, kur yra kūno dalys jų nematant; termorecepcija, gebėjimas aptikti šilumą ir šaltį; ir laiko suvokimas, kuris yra laiko tėkmės pojūtis. Kitas pojūtis, iš pradžių laikomas bendro prisilietimo dalimi, yra nocicepcija arba gebėjimas jausti skausmą.
Daug diskusijų kyla dėl ekstrasensorinio suvokimo arba ESP. Paprastas ESP apibrėžimas yra galimybė rinkti duomenis už įprastų pojūčių ribų. Pavyzdžiui, asmuo, turintis ESP, gali žinoti, kai kas nors turi bėdų, nebūdamas šalia kito asmens, arba gali aptikti dvasios buvimą. Daugelis žmonių netiki, kad ESP egzistuoja, tačiau šalininkai dažnai labai stengiasi paaiškinti, kaip panaudoti tokio tipo suvokimą ir taip geriau suvokti viduje ir išorėje.
Jutimo suvokimas pasireiškia daugelyje skirtingų rūšių, ne tik žmonėms. Skirtingų rūšių sukūrimo būdas reiškia, kad jų jutiminis suvokimas dažnai skiriasi nuo žmonių. Pavyzdžiui, šunų uoslė gali būti dešimtis kartų didesnė už žmogaus uoslę.
Atsižvelgiant į visus jutiminio suvokimo kintamuosius, praktiškai neįmanoma pasakyti, kad yra teisingas ar neteisingas suvokimo būdas. Tačiau žmonėms daugiau sužinojus apie smegenis, supratimas apie jutimo suvokimą augs. Tai gali padėti žmonėms tobulėti įvairiose srityse, įskaitant mediciną, dizainą, švietimą ir net reklamą bei rinkodarą.