Miokardo infarktas be ST pakilimo (NSTEMI) yra širdies priepuolio tipas, kurį sukelia dalinis arba beveik visiškas vainikinės arterijos užsikimšimas trombu arba embolija. Esant užsikimšusiai vainikinei arterijai, širdies raumuo arba miokardas tampa išeminis arba nepakankamai aprūpinamas krauju ir deguonimi, dėl ko ląstelė sužalojama ir gali žūti. Miokardo infarktą be ST pakilimo nuo nestabilios krūtinės anginos (UA) ir miokardo infarkto su ST pakilimu (STEMI) galima atskirti tik laboratoriniais rezultatais. Palyginti su STEMI, kai pažeidžiamas visas širdies raumens storis, aprūpintas tam tikra vainikine arterija, miokardo infarktas be ST pakilimo apima tik subendokardinę širdies sritį.
Viena iš širdies ligos apraiškų yra ūminis koronarinis sindromas (AKS), susijęs su pažeista kraujagysle, kuri yra vainikinė arterija. AKS spektras apima krūtinės anginą, UA ir miokardo infarktą. Miokardo infarktą be ST pakilimo UA ir be ST pakilimo sunku atskirti vienas nuo kito, kai nėra laboratorinių tyrimų rezultatų, kartais jie sujungiami ir žymimi UA/NSTEMI.
Stabili krūtinės angina apibrėžiama kaip diskomfortas krūtinėje ar rankose, kuris yra susijęs ir atkartojamas su stresu ir fiziniu krūviu. Jis palengvėja pailsėjus 5–10 minučių arba vartojant poliežuvinį nitrogliceriną. Nestabili krūtinės angina yra krūtinės angina, kuri pasireiškia ramybės būsenoje arba ilgiau nei 10 minučių, yra sunki arba ūmi ir trunka ilgiau arba dažniau nei anksčiau buvę epizodai. Miokardo infarktas be ST pakilimo nustatomas kaip diagnozė, kai pacientui pasireiškia UA simptomai ir atsiranda miocitų mirties arba nekrozės požymių, kaip nustatyta padidėjus serumo širdies biomarkerių, tokių kaip troponino ir kreatinino kinazės-MB frakcija. CK-MB).
Keturi veiksniai prisideda prie UA / NSTEMI patofiziologijos. Pirma, tai aterosklerozinės plokštelės plyšimas arba erozija su uždėtu neokliuziniu trombu. Antrasis yra dinaminis obstrukcija, pvz., vainikinių arterijų spazmas, o trečiasis veiksnys yra progresuojanti mechaninė obstrukcija, dažniausiai dėl sustorėjusių kraujagyslių sienelių, kaip tai atsitinka sergant ateroskleroze. Ketvirtasis veiksnys yra padidėjęs deguonies poreikis arba sumažėjęs deguonies tiekimas, kaip tai atsitinka sergant anemija ar padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu. Kuriant NSTEMI, bet kuris iš šių procesų gali vykti kartu.
Elektrokardiogramoje (EKG) registruojamas elektrinis širdies aktyvumas. NSTEMI išemija apsiriboja subendokardu, todėl ST segmento vektorius arba kryptis pasislenka link jo ir paprastai matoma EKG kaip ST segmento depresija. EKG reikia daryti, kai žmogus skundžiasi krūtinės skausmu ir gydytojas įtaria širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą. ST segmento pokyčiai reikalauja nedelsiant gydyti.
UA/NSTEMI gydymas apima antiišeminių vaistų, plečiančių kraujagysles, vartojimą, pvz., nitratus ir beta adrenoblokatorius. Trombo lizė apima antikoaguliacinių vaistų, tokių kaip heparinas, ir antitrombocitinių vaistų, tokių kaip aspirinas, vartojimą. Didelės rizikos pacientams per 48–72 valandas turi būti atlikta vainikinių arterijų angiografija ir vainikinių arterijų revaskuliarizacija. Taip siekiama užkirsti kelią tolesniam miokardo pažeidimui ir atkurti širdies aprūpinimą krauju.