Plaukuota leukoplakija – tai virusinė liežuvio infekcija, pasireiškianti šiurkščiais, pleiskanojančiais, baltais pažeidimais, kurie atrodo tarsi išdygę plaukai. Ši būklė dažniausiai pastebima ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir dažnai yra vienas iš pirmųjų požymių, kad asmuo yra užsikrėtęs. Pažeidimai paprastai yra neskausmingi ir nesukelia nemalonių simptomų, tačiau medicininis įvertinimas vis tiek yra svarbus norint nustatyti pagrindinę priežastį ir gauti tinkamą gydymą.
Medicininiai tyrimai parodė, kad plaukuotą leukoplakiją sukelia Epstein-Barr virusas – įprastas virusinis agentas, randamas burnoje ir kitose gleivinėse. Beveik visi pasaulyje yra viruso nešiotojai, tačiau sveikiems žmonėms jis lieka ramybės būsenoje ir visiškai nekenksmingas. Kai imuninė sistema susilpnėja dėl ŽIV, AIDS, imunosupresinių vaistų ar dažno kraujo perpylimo, Epstein-Barr virusas gali suaktyvėti ir sukelti plaukuotosios leukoplakijos vystymąsi.
Pirmasis plaukuotosios leukoplakijos požymis dažniausiai yra plona balkšva plėvelė liežuvio šonuose. Per kelias dienas ar savaites įvairiose liežuvio dalyse atsiranda nedideli plokšti pažeidimai. Pažeidimai tampa plaukuoti, kai pradeda pleiskanoti ir atsiranda iškilusių keterų. Valant ar skalaujant dribsnių išorinis paviršius gali nuskusti ir atskleisti tamsesnę pažeidimo vidų. Skausmas nedažnas sergant plaukuota leukoplakija, tačiau atsivėrę ir bakterijomis užkrėsti pažeidimai gali sukelti jautrumą ir uždegimą.
Gydytojas gali patvirtinti plaukuotą leukoplakiją, surinkęs ir analizuodamas nedidelį audinio mėginį. Medicinos laboratorijoje klinikinis patologas apžiūri audinį mikroskopu, kad pašalintų kitas galimas liežuvio spalvos pakitimo priežastis, tokias kaip vėžys ir bakterinė infekcija. Pacientams, kurie nežino, ar jie yra užsikrėtę ŽIV, paprastai atliekami kraujo tyrimai.
Plaukuotai leukoplakijai gali prireikti medicininio gydymo, jei ji nesukelia fizinių simptomų. Jei pažeidimai yra dideli arba skausmingi, gydytojas gali paskirti geriamąjį arba vietinį antivirusinį vaistą, kad sumažintų juos ir padėtų išvengti naujų. Reguliarus dantų valymas ir tabako gaminių bei aštraus maisto vengimas padeda sumažinti pasikartojančios bakterinės infekcijos burnoje tikimybę.
Daugeliu atvejų gydytojai labiau susirūpinę dėl pagrindinių plaukuotosios leukoplakijos priežasčių, o ne dėl pačių pažeidimų. ŽIV ar kitos imunosupresinės būklės gydymo režimai pradedami iš karto po jų nustatymo. Pacientams gali tekti kasdien vartoti geriamuosius vaistus arba reguliariai švirkšti visą likusį gyvenimą, kad būtų lengviau valdyti simptomus ir sulėtinti rimtų ligų progresavimą.