Kai žmogui sunku išreikšti save, priežastis gali būti negalia, vadinama bendravimo sutrikimu. Bendravimo sutrikimas paveikia žmogaus balsą, kalbą, kalbą ir klausos modelius, todėl kyla problemų dėl artikuliacijos ar socializacijos įgūdžių. Vaikai ar suaugusieji gali patirti bendravimo sutrikimų dėl klausos praradimo, smegenų traumos ar kitų genetinių veiksnių. Įprasti gydymo būdai yra kalbos ir kalbos terapija.
Su balsu susijęs komunikacijos sutrikimas tampa problema, kai atrodo, kad kokybė, garsumas ar tonas neatitinka asmens. Pavyzdžiui, žmogus gali naudoti per žemą, per aukštą arba per gilų balso toną. Nepatogi balso kokybė ar tonas gali pritraukti daugiau dėmesio nei tai, ką asmuo iš tikrųjų bando bendrauti.
Bendravimo sutrikimas taip pat turi įtakos kalbai. Tokiu atveju žmogui sunku suprasti žodžius ir jų reikšmes. Kiti sunkumai yra netinkami gramatika ar sakinių modeliai ir problemos, susijusios su minčių ar idėjų reiškimu. Malapropizmas taip pat gali būti problema, ty kai asmuo, turintis kalbos sutrikimų, netyčia netinkamai vartoja panašiai skambančius žodžius ir frazes. Asmeniui, turinčiam su kalba susijusių bendravimo sutrikimų, taip pat gali būti sunku sekti nurodymus arba bendrauti su kitais.
Su kalba susiję komunikacijos sutrikimai pablogina žmogaus gebėjimą tarti žodžius, raides ir garsus, todėl atsiranda tokių sąlygų kaip afazija, kuri atsiranda, kai žmogus žino, ką pasakyti, bet jam sunku tai išsakyti. Afazija sergančiam asmeniui taip pat gali būti sunku skaityti ar atpažinti objektus. Mikčiojimas laikomas dar viena kalbos problema, kuri sutrikdo kalbos tėkmę ir verčia žmogų kalbėdamas nevalingai dvejoti ar kartoti žodžius.
Klausos sutrikimai, įskaitant dalinį ar visišką klausos praradimą, taip pat trukdo bendrauti. Kai kurių ekspertų teigimu, klausos praradimo tipai yra palankus, mišrus, sensorineuralinis ir centrinis. Palankų klausos praradimą gali sukelti vidurinės ir išorinės ausies problemos, o mišrus – vidinės, vidurinės ir išorinės ausies ligas. Sensorineuralinis sutrikimas yra nervų arba jutiminių plaukų ląstelių pažeidimas vidinėje ausyje, o centrinis klausos praradimas paprastai atsiranda dėl nervų ar smegenų pažeidimo.
Ligos, ligos ar nelaimingi atsitikimai, pažeidžiantys smegenis ar ausis, yra viena iš bendravimo sutrikimų priežasčių. Bendravimo problemų taip pat gali sukelti genetiniai veiksniai, tokie kaip autizmas, Dauno sindromas ar kiti mokymosi sutrikimai, kurie dažniausiai diagnozuojami vaikystėje. Kitos galimos komunikacijos sutrikimo priežastys gali būti Alzheimerio liga, insultas, neurologiniai sutrikimai arba suaugusiųjų balso stygų pažeidimas.
Bendravimo sutrikimų gydymas gali apimti operaciją balso stygų pažeidimo atveju arba klausos aparato implantavimą esant palankiam klausos praradimui. Kalbos terapija yra labiausiai paplitęs kalbos ir kalbos problemų gydymas. Logopedai, taip pat žinomi kaip kalbos patologai, dažnai dirba su vaikais arba reabilituoja suaugusiuosius balso, artikuliacijos ir sklandumo problemų srityse. Terapeutai gali naudoti tokius metodus kaip artikuliacijos terapija, kalbos intervencija ir burnos pratimai, kad paskatintų kalbos vystymąsi ir pagerintų burnos suvokimą kalbant, valgant ir ryjant.