Histaminas yra organizmo gaminama cheminė medžiaga, kuri padeda imuniniam atsakui ir veikia kaip neurotransmiteris. Reaguodami į svetimus patogenus organizme, šią cheminę medžiagą gamina bazofilai, baltųjų kraujo kūnelių rūšis, ir putliosios ląstelės, jungiamojo audinio ląstelės, kurių savybės panašios į bazofilų. Histaminas padeda kovoti su infekcija, nes kapiliarai tampa pralaidesni baltiesiems kraujo kūnams, kovojantiems su patogenais.
Kūne buvo aptikti keturi histamino receptorių tipai, kurie sąveikauja su išsiskyrusiu histaminu ir sukelia reakciją. H1 receptoriai randami vidaus organų lygiųjų raumenų audinyje, kraujagysles išklojančiame endotelyje ir centrinės nervų sistemos audiniuose. Histamino sąveika su šiais receptoriais sukelia dilgėlinę, niežėjimą ir patinimą dėl vabzdžių įkandimų ir panašias alergines reakcijas, taip pat alerginį rinitą arba į peršalimą panašius simptomus dėl alerginės reakcijos. H2 receptoriai yra ant skrandžio gleivinės parietalinių ląstelių ir, kai jie aktyvuojami, skatina skrandžio rūgšties sekreciją; šis procesas yra normali biologinės funkcijos dalis, o ne atsakas į patogenus.
H3 receptoriai yra centrinės ir parietalinės nervų sistemos audinyje ir yra atsakingi už sumažėjusį neurotransmiterių, įskaitant acetilcholiną, histaminą, norepinefriną ir serotoniną, išsiskyrimą. H4 receptoriai yra bazofiluose, kaulų čiulpuose, užkrūčio liaukoje, plonojoje žarnoje, blužnyje ir storojoje žarnoje. Jie atlieka chemotaksės vaidmenį, kūno ląstelių judėjimą reaguojant į cheminę medžiagą jų aplinkoje.
Be savo vaidmens imuniniame atsake, histaminas padeda reguliuoti daugybę procesų organizme. Tai padeda skrandžio virškinimo funkcijai, kaip minėta aukščiau, ir padeda sukelti orgazmą per putliąsias ląsteles lytiniuose organuose. Histaminas taip pat padeda reguliuoti miegą, nes organizmas gamina daugiau pabudus ir mažiau, kai miego ciklas tęsiasi. Dėl šios priežasties antihistamininiai vaistai gali padėti žmogui užmigti, ribodami cheminės medžiagos išsiskyrimą.