Gylio suvokimo testas yra mokslinis metodas, leidžiantis nustatyti individo gylio suvokimą. Gylio suvokimas – tai gebėjimas įvertinti atstumą iki žiūrimo objekto. Norint teisingai suvokti gylį, reikia daugybės smegenų ir akių funkcijų. Visų pirma, abi akys turi veikti beveik tobulai kartu, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti gylį ir atstumą. Gylio suvokimo testas gali aptikti nedidelius šio proceso trūkumus, kurie gali būti nepastebimi kasdieniame gyvenime.
Gylio suvokimas atsiranda dėl nedidelių skirtumų tarp akių vietos žmogaus veide. Dėl to susidaro du šiek tiek skirtingi to paties objekto vaizdai – procesas vadinamas stereopsiu. Smegenys paprastai apdoroja šią vaizdinę informaciją automatiškai, suteikdamos žmogui trimatį visų matomų objektų vaizdą, įskaitant tai, kurie objektai yra arčiau nei kiti. Regėjimo ar smegenų funkcijos skirtumai gali pakenkti šiam procesui. Gylio suvokimo testas gali nustatyti, ar asmuo turi šių regėjimo sutrikimų.
Žmonės ir kai kurie kiti gyvūnai, įskaitant daugumą primatų, turi stereoskopinį regėjimą, nes jų akys yra priekinėje galvos dalyje, todėl abi akis gali sutelkti dėmesį į tą patį objektą vienu metu. Mokslininkai mano, kad tai suteikia plėšrūnams gyvūnams, pavyzdžiui, primatams, galimybę nusitaikyti ir sugauti grobį. Šiuolaikiniame gyvenime daug karjeros priklauso nuo tikslaus gylio suvokimo, įskaitant pilotų, sportininkų ir medicinos specialistų. Gali prireikti atlikti gylio suvokimo testą, kad būtų užtikrinta, jog asmens regėjimas atitinka jo profesijai keliamus standartus. Pavyzdžiui, pilotas turi nepriekaištingai suvokti gylį, kad būtų užtikrintas orlaivio įgulos ir keleivių saugumas.
Gylio suvokimas priklauso nuo kitų vizualinių užuominų, be stereopsijos, pavyzdžiui, turimų žinių apie objekto dydį. Gylio suvokimo testas pašalina kai kuriuos iš šių užuominų, kad būtų galima išmatuoti regėjimą ir smegenų funkciją. Pavyzdžiui, atsitiktinių taškų stereotestas naudoja bendrąsias formas, kad priverstų subjektą pasikliauti vien stereopsija giluminei analizei. Viename iš tokių bandymų naudojami įvairaus skaidrumo plastiko lakštai, siekiant sukurti gylio iliuziją.
Paprastas gylio suvokimo testas nustato, ar abi akys yra išlygiuotos žiūrint į tą patį objektą, vadinamą konvergencija. Sutrikimai, tokie kaip ambliopija, paprastai vadinama tingia akimi, arba žvairumas, gali pabloginti konvergencijos ir gylio suvokimą. Šios sąlygos gali būti lengvai nustatomos, kai jos yra pastovios arba lėtinės; jei jie atsiranda su pertraukomis, gali prireikti atlikti gylio suvokimo testą, kad juos aptiktų. Licencijuoti optometristai arba oftalmologai tokias ligas gali gydyti terapija, korekciniais lęšiais arba abiem.