Smegenų alergija yra smegenų reakcija į maistą ar cheminius alergenus. Alerginė reakcija atsiranda, kai dėl sąlyčio su medžiaga organizmo imuninė sistema pernelyg reaguoja ir į kraują išskiria cheminį histaminą, taip sukeliant alerginius simptomus nuo lengvo iki sunkaus. Reakcijos, nesusijusios su histamino išsiskyrimu, vadinamos jautrumu arba netoleravimu ir paprastai sukelia ne tokius sunkius simptomus nei alergija. Smegenų alergija gali atsirasti dėl abiejų tipų reakcijų ir dažniausiai pasireiškia elgesio ar nuotaikos atsaku į alergiją maistui.
Tipiški alerginiai simptomai, paveikiantys kitas kūno dalis, išskyrus smegenis, yra odos bėrimas, dilgėlinė ir sloga. Kiti simptomai yra čiaudulys, ašarojančios akys ir skrandžio sutrikimas. Kartais alerginės reakcijos gali būti sunkios ir pavojingos gyvybei, vadinamos anafilaksija.
Smegenyse tam tikri maisto produktai gali sutrikdyti chemines medžiagas ir hormonus, taip sukeldami elgesio pokyčius ir nuotaikų svyravimus. Smegenų alergijos simptomai gali būti su tradiciniais sisteminiais alerginiais simptomais arba be jų. Tam tikri maisto produktai – dažniausiai kviečiai, pienas ar kiaušiniai – yra dažniausia smegenų alergijos simptomų priežastis. Šie simptomai gali būti nuovargis, dirglumas, nerimas, depresija, maniakiškas elgesys, galvos svaigimas, galvos skausmas, hiperaktyvumas ar susijaudinimas.
Gydytojai dažniausiai diagnozuoja alergijas atlikdami odos testą, kai įprasti alergenai yra suleidžiami arba subraižyti ant odos. Gydytojas ieško odos reakcijų, kad nustatytų, ar nėra alerginės reakcijos. Ne visos alergijos paveikia smegenis, todėl smegenų alergijas diagnozuoti sunkiau nei diagnozuoti tradicines alergijas. Smegenų alergijos diagnozė yra subjektyvi ir priklauso nuo simptomų stebėjimo.
Smegenų alergijos gydymas gali prasidėti pašalinimo dieta, kai įtariamas maisto alergenas pašalinamas iš dietos, kol simptomai išnyks. Gydytojai paprastai pradeda pašalindami kviečius, pieną ir kiaušinius, nes šie produktai yra dažniausia smegenų alergijos priežastis. Papildai dažnai naudojami kartu su maisto šalinimo dieta, kad būtų galima gydyti pagrindinį vitaminų trūkumą ir dar labiau palengvinti simptomus. Jei maisto šalinimo dieta yra per daug ribojanti, gali būti taikoma keturių dienų kaita, kai pažeidžiamas maistas įvedamas tik kas ketvirtą dieną, jei simptomai nėra per sunkūs, kad pacientas galėtų toleruoti.
Įtariama, kad alergija smegenims egzistavo nuo tada, kai daktarė Lauretta Bender šeštajame dešimtmetyje atliko emociškai sutrikusių vaikų tyrimus. Bender pastebėjo, kad šizofrenija sergantys vaikai dažniau sirgo celiakija. Šiai autoimuninei ligai būdingas sunkus glitimo, kuris yra kviečiuose randamas baltymas, netoleravimas.
Aštuntajame dešimtmetyje daktaras Williamas Philpottas keletą metų tyrinėjo psichikos ligonius, kenčiančius nuo psichozių. Jis pastebėjo stiprų ryšį tarp alergijos maistui ir šizofreniško, depresinio bei maniakiško elgesio. Jo tyrimai parodė didelį ryšį tarp alergijos maistui ir tabakui ir psichozinio elgesio. Daugelis gydytojų tebėra labai skeptiški dėl smegenų alergijos. Tačiau alternatyvūs praktikai šią teoriją priėmė kaip daugelio elgesio ir nuotaikos sutrikimų paaiškinimą.