Perioricialinis dermatitas yra odos problema, kuri dažniausiai atsiranda ant žmogaus veido, ypač aplink akis, nosį ir burną. Tai atrodo kaip raudoni bėrimai ar dėmės, kurios kartais gali būti nelygūs, o nepažeistos vietos taip pat gali būti rausvos. Perioricialinis dermatitas primena kitą odos sutrikimą, vadinamą rožine, ir kartais gali būti supainiotas su spuogais. Jos skirtumas nuo spuogų yra tas, kad bėrimai paprastai neturi pūlių, o pažeista vieta yra tik ribota. Odos sutrikimas gali atsirasti ir lytinių organų srityje, tačiau tik retais atvejais.
Kitas šios odos problemos skiriamasis bruožas yra niežulys ir dilgčiojimo pojūtis. Paciento oda taip pat gali būti sausa, linkusi pleiskanoti, arba turėti neįprastai riebią odą. Taip pat gali būti šiek tiek sugriežtintas pažeistas plotas, o galiausiai – šiek tiek lupimasis, kuris gali pabloginti perštėjimo pojūtį. Periorificialą dažniausiai patiria suaugusios moterys nuo 20 iki 45 metų amžiaus. Neretai odos problema gali būti diagnozuota ir vaikams bei suaugusiems vyrams.
Konkrečios perioricialinio dermatito priežastys dar nėra visiškai žinomos, tačiau daugelis dermatologų pastebi, kad tam tikrų veido priemonių naudojimas gali sukelti ir pabloginti problemą. Konkrečiai, vietiniai kremai, kurių sudėtyje yra steroidų ir fluoro, gali sukelti daug dermatito atvejų. Bėrimus taip pat gali sukelti cheminiai ir poras užkemšantys ingredientai, tokie kaip parafinas ir nafta. Taip pat buvo pastebėtas įvairių produktų, tokių kaip makiažo pagrindas ir drėkiklis, derinimas kaip galima priežastis, taip pat tam tikrų apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas. Kiti išoriniai veiksniai gali būti saulės šviesa, vėjas ir bakterijos, ypač Candida rūšys.
Norint gydyti odos problemą, pacientams bus rekomenduojama nustoti naudoti veido priemones. Iš pradžių tai gali pabloginti perioricialinį dermatitą, nes oda prisitaiko, tačiau bėrimai palaipsniui išnyks. Dermatologai taip pat siūlo naudoti ne muilinius prausiklius, nes muilas gali kimšti poras ir pabloginti pažeistą vietą. Taip pat rekomenduojama nuplauti šiltu vandeniu. Pacientai taip pat įspėjami vengti naudoti produktų net tada, kai bėrimai pradeda išnykti, nes jie gali paskatinti jų atsiradimą.
Kai kuriais atvejais dermatologai taip pat skiria tam tikrus vaistus, skirtus odos problemai gydyti, ir dažniausiai skiriami geriamieji ar vietiniai antibiotikai. Kai kurie variantai apima tetracikliną, eritromiciną ir klindamiciną. Šie antibiotikai padeda sumažinti uždegimą ir apsaugo nuo bakterijų, kurios gali susidaryti šioje srityje. Kiti vaistai, vartojami perioricialiniam dermatitui gydyti, yra tie, kurie gydo spuogus, pavyzdžiui, benzoilo peroksidas ir siera. Gydymas gali trukti apie du mėnesius, tačiau problema vis tiek gali pasikartoti, todėl pacientai turi laikytis tinkamos higienos ir naudoti produktus.