Blastocista yra ląstelių masė, kuri susidaro žinduolių embriono vystymosi pradžioje. Žmonėms šis embriogenezės etapas įvyksta praėjus penkioms dienoms po apvaisinimo, kai masėje yra mažiau nei 100 ląstelių. Šiame vystymosi etape embrionas dar nėra implantuotas į gimdą.
Apvaisinti kiaušiniai yra žinomi kaip zigotos. Apvaisintas kiaušinėlis greitai dalijasi, o vėliau ląstelės diferencijuojasi.
Blastocistoje yra dviejų tipų ląstelės. Viduje yra vidinė ląstelių masė, kurios dalis pradės labai greitai dalytis ir taps besivystančiu vaisiumi. Jį supa skysčio užpildyta ertmė, vadinama blastocoele. Jį supa vienas ląstelių sluoksnis, vadinamas trofoblastu, kuris susijungs su gimdos endometriumo ląstelėmis ir taps placenta.
Daugelis žmonių, kuriems atliekamas apvaisinimas in vitro, teikia pirmenybę blastocistos perkėlimui kaip alternatyvai trijų dienų embriono perkėlimui. Šiek tiek senesnių blastocistų perkėlimas gali būti veiksmingesnis pasirinkimas, nes jos paprastai būna stabilesnės nei trijų dienų embrionai ir didesnė tikimybė pastoti. Taip yra todėl, kad maždaug 50 % embrionų nepasiekia penktos vystymosi dienos; naudojant šiuos embrionus, yra didesnė tikimybė, kad po perkėlimo jie bus gyvybingi.
Kitas privalumas naudojant šiuos senesnius embrionus implantacijai yra tas, kad dėl didesnės gyvybingumo tikimybės nereikia implantuoti tiek daug. Daugelis žmonių teikia pirmenybę šiam variantui, nes yra daug mažesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė, o tai gali būti pavojinga nėščiai moteriai ir besivystantiems kūdikiams, didinant per mažo svorio kūdikių, persileidimo ir negyvagimio riziką.
Blastocistos yra svarbios mokslinių tyrimų srityje, vadinamoje embrioninių kamieninių ląstelių tyrimais. Manoma, kad embrioninės kamieninės ląstelės turi ypatingų savybių, kurių neturi kitų tipų kamieninės ląstelės, galbūt dėl to, kad embrioninėse ląstelėse genų ekspresija vos prasidėjusi. Šio tipo tyrimams naudojami embrionai gaunami iš apvaisinimo in vitro klinikų, gavus aiškų biologinių tėvų leidimą. Paprastai žmonės leidžia tokiu būdu naudoti savo embrionus, jei jų nebereikia implantuoti ir jei jiems patogu juos naudoti tyrimams.