Šeimininko veiksnys laikomas viena iš būdingų žmogaus savybių, padedančių nustatyti to asmens jautrumą ligoms. Šeimininkai gali būti laikomi ligos rizikos veiksniais, tačiau jie yra paties paciento fizinės ar psichologinės struktūros dalis. Dėl to šeimininko veiksnys skiriasi nuo aplinkos veiksnio, nes ligos aplinkos veiksniai atsiranda ne iš paciento ir gali apimti tokius dalykus kaip ribota galimybė gauti medicininę priežiūrą arba tam tikrų toksinų poveikis. Bendra sveikata, mitybos būklė, psichologinės savybės, socialinių ryšių kokybė ir tipas, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis istorija ir rasė gali būti laikomi pagrindiniais ligos veiksniais, nes šie dalykai daro įtaką paciento psichinei ir fizinei būklei arba yra jos dalis.
Aplinkos veiksniai gali turėti įtakos žmogaus konstitucijai ir pakeisti to asmens ligos veiksnius. Pavyzdžiui, žmogus, pasveikęs nuo virusinės ligos, ateityje gali turėti imunitetą šiai ligai. Tai reiškia, kad pasikeitė žmogaus šeimininko veiksnys ir smarkiai sumažėjo jo pažeidžiamumas ligai.
Priklausomai nuo ligos pobūdžio, ligos šeimininko veiksniai gali skirtis. Kai kurioms ligoms gali prireikti daugiau nei vieno šeimininko veiksnio, kad sukeltų infekciją. Laikydamiesi tinkamos savikontrolės praktikos, daugelis žmonių gali pakeisti savo šeimininko veiksnius dėl ligos, todėl jie tampa mažiau jautrūs ligoms. Kiti šeimininko veiksniai, tokie kaip rasė, amžius ir ankstesnė ligos istorija, negali būti pakeisti.
Apskritai gera sveikatos būklė gali pašalinti daugelį ligos sukėlėjų. Daugelis žmonių gauna prevencinę priežiūrą, kad padėtų sumažinti jų šeimininko ligos veiksnius. Pavyzdžiui, nutukimas laikomas pagrindiniu daugelio kitų ligų, įskaitant širdies ligas, insultą ir diabetą, šeimininko veiksniu. Svorio metimas gali padėti sumažinti arba pašalinti šeimininko veiksnį, kuris gali turėti įtakos šių sutrikimų atsiradimui, taip sumažinant asmens tikimybę jiems pasiduoti vėliau gyvenime.
Skiepijimas laikomas dar vienu būdu pašalinti ligos šeimininko veiksnius, šiuo atveju – šeimininko veiksnį, lemiantį jautrumą virusui. Daugumos virusinių infekcijų šeimininko veiksnys yra jautrumas virusui. Asmuo, kuris buvo imunizuotas nuo viruso arba įgijo imunitetą užsikrėtęs ir pasveikęs nuo viruso, laikomas turinčiu vadinamąjį specifinį imunitetą tam virusui. Nesitikima, kad asmuo ateityje vėl užsikrės šiuo virusu, nes manoma, kad jam trūksta šio viruso šeimininko faktoriaus.