Sedimentacijos greitis gali būti susijęs su kraujo tyrimu, oficialiai žinomu kaip eritrocitų nusėdimo greitis (ESR). Sedimentacijos greitis taip pat gali būti susijęs su tokio bandymo rezultatu. Šį testą gydytojai plačiai taikė uždegiminėms ligoms tikrinti ir gydymo eigai stebėti.
Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai. ESR yra procedūra, kuri matuoja, kaip greitai raudonieji kraujo kūneliai tampa nuosėdomis kraujo serume. Norint atlikti procedūrą, kraujas turi būti paimtas ir laikomas mėgintuvėlyje. Vamzdis turi būti paliktas nejudantis ir vertikalioje padėtyje. Galų gale raudonieji kraujo kūneliai pradės mažėti. Sedimentacijos greitis renkamas stebint, kaip greitai raudonieji kraujo kūneliai nusileidžia per valandą.
Nors tai gana paprastas testas, dažniausiai jis atliekamas laboratorijoje. Sedimentacijos greitis išreiškiamas milimetrais per valandą arba mm/val. Priklausomai nuo amžiaus ir lyties, yra nusėdimo greitis, kuris laikomas normaliu. Pavyzdžiui, normalus greitis jaunesnėms nei 50 metų moterims paprastai yra 0–20 mm/val., o vyrams iki 50 metų – 0–15 mm/val. Su amžiumi šie rodikliai paprastai šiek tiek padidėja.
Didesnis nei normalus sedimentacijos greitis gali būti uždegimo rodiklis. Dėl šios priežasties šiuos tyrimus plačiai taikė gydytojai, įtariantys tokias ligas kaip reumatinė polimialgija ir laikinas artritas. Kai testas tiksliai parodo uždegimą, galioja taisyklė, kad kuo didesnis rodiklis, tuo daugiau uždegimo gali atsirasti organizme.
Tačiau ESR yra atrankos testas ir nerekomenduojamas kaip diagnostikos priemonė. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, nors sedimentacijos greitis gali rodyti uždegimą, jis negali tiksliai nustatyti, kur yra uždegimas arba kas jį sukelia.
Be to, nenormalus sedimentacijos greitis gali rodyti daugybę sąlygų, priklausomai nuo dispersijos dydžio. Didesnius nei įprastas rodiklius gali sukelti tokios sąlygos kaip sifilis, tuberkuliozė ar nėštumas. Kai rodikliai yra drastiškai didesni nei įprastai, priežastys gali būti sisteminė infekcija, daugybinė mieloma arba nekrozinis vaskulitas. Taip pat gali būti, kad nusėdimo greitis yra mažesnis nei normalus, tokiu atveju problema gali būti stazinis širdies nepakankamumas, pjautuvinė anemija arba policitemija.
Narkotikai gali paveikti sedimentacijos greitį. Pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai ir vitaminas A gali padidinti greitį, o aspirinas ir chininas gali jį sumažinti. Dėl šių priežasčių ESR paprastai atliekamas kartu su kitais tyrimais, tokiais kaip išsamios metabolinės grupės ir reumatoidiniai veiksniai.
Sedimentacijos greitis taip pat gali būti naudojamas stebėjimo tikslais. Asmuo, kurio, pavyzdžiui, padidėjęs dažnis dėl uždegimo, turėtų normalizuotis, kai uždegimas mažėja. Todėl stabilus arba mažėjantis sedimentacijos greitis gali rodyti paskirto gydymo veiksmingumą.