Regėjimo sutrikimas yra būklė, kai asmens regėjimas negali būti pakoreguotas iki normalaus laipsnio. Dažnai šie asmenys gali nešioti korekcinius lęšius, tačiau kai kuriais atvejais lęšiai gali nepadėti. Tie, kurie patiria regėjimo sutrikimų, gali būti laikomi teisiškai aklais arba visiškai aklais, atsižvelgiant į problemos lygį. Net asmenys, turintys teisinį aklumą, gali tam tikru mastu matyti ir tinkamai atlikti daugelį kasdienių funkcijų.
Regėjimo sutrikimų priežastys labai įvairios. Jie gali būti susiję su sužalojimu aplink akis, genetine problema ar įvairiomis sveikatos sąlygomis. Kai kurios iš šių būklių gali turėti simptomų ankstyvame gyvenime, tačiau kitos gali palaukti metų, kol pasireikš senstant. Kai kurie, pavyzdžiui, diabetas, gali išsivystyti asmenims tik vėliau. Kuo anksčiau bus nustatyta galimo regėjimo sutrikimo priežastis – tuo didesnė tikimybė sėkmingai išgydyti ligą.
Regėjimo sutrikimo gydymas dažnai priklauso nuo aplinkybių, tačiau tuo atveju, kai pagrindinės priežasties negalima gydyti, strategija yra tiesiog kiek įmanoma pagerinti regėjimą. Tam dažniausiai naudojami korekciniai lęšiai. Kai kuriems asmenims gali būti naudingi vaistai, operacija arba operacijos ir korekcinių lęšių derinys. Daugeliu atvejų už gydymą gali apmokėti medicinos ar sveikatos draudimas, ypač jei problema laikoma pakankamai rimta.
Nors regėjimo sutrikimo apibrėžimas yra šiek tiek subjektyvus, teisinio aklumo apibrėžimas – ne. Teisiškai aklas reiškia, kad asmens regėjimas negali būti pakoreguotas bent iki 20/200. Puikus regėjimas laikomas 20/20. Tai, ar asmuo laikomas silpnaregiu, jei jo regėjimas yra geresnis nei 20/200, priklauso nuo tuo konkrečiu atveju vartojamo apibrėžimo.
Regėjimo sutrikimas gali būti taikomas ne tik sunkiais trumparegystės ir toliaregystės atvejais, bet ir ribotam periferiniam regėjimui bei kitoms regėjimo problemoms. Kai kurie asmenys gali turėti labai siaurą regėjimo lauką arba kiti gali matyti objektus ar dėmes, kurių ten neturėtų būti. Jei gydytojai negali išspręsti šių problemų, asmenys, kenčiantys nuo jų, taip pat gali būti laikomi silpnaregiais.
Kai kuriais atvejais regos negalią turintys asmenys gali neturėti jokių problemų su akimis. Atvirkščiai, gali būti pažeistas ryšys tarp akių ir smegenų. Tik akių gydytojas ir galbūt neurologas gali tiksliai pasakyti, kokia yra pagrindinė problema. Asmenys, galvojantys, kad turi problemų, turėtų pasitarti su gydytoju arba oftalmologu.