Stiklakūnio atsiskyrimas yra natūralus procesas, vykstantis su amžiumi, nes stiklakūnis, skaidrus skystis, užpildantis akį, susitraukia ir atsitraukia nuo tinklainės, esančios akies gale. Pats stiklakūnio atsiskyrimas yra gerybinis ir nekelia susirūpinimo. Tačiau pacientui gali kilti tinklainės plyšimų ar tinklainės atsiskyrimo pavojus, dėl kurių gali netekti regėjimo. Dėl šios priežasties pacientai, turintys stiklakūnio atsiskyrimo požymių, yra atidžiai stebimi, ar neatsiranda komplikacijų.
Kai žmonės gimsta, jų akys prisipildo stiklakūnio, dar vadinamo stiklakūnio humoru. Laikui bėgant stiklakūnis susitraukia, tampa stygesnis ir skaidulesnis. Vyresniems nei 50 metų žmonėms šis susitraukimas pradeda ryškėti, o vyresni nei 80 metų žmonės yra labai linkę į stiklakūnio atsiskyrimą. Stiklakūniui atsitraukiant nuo tinklainės, žmonės dažniausiai pastebi blyksnius ir plūduriuojančias akis, kurios gali blaškyti ar dirginti.
Susirūpinimą kelia tai, kad stiklakūniui atsitraukiant nuo tinklainės pluoštinė medžiaga gali traukti tinklainę. Tinklainė yra subtili ir negali atlaikyti didelės jėgos. Dėl to jis gali plyšti, o kai kuriais atvejais ir visiškai atsiskirti. Abu šie reiškiniai gali sukelti įvairaus laipsnio regėjimo pažeidimą ir gali sukelti paciento aklumo pavojų.
Žmonėms senstant, reikia reguliariai tikrinti akis, kad būtų patikrinta bendra akių sveikata ir prireikus paskirti regėjimą koreguojančius prietaisus. Jei pradeda vystytis stiklakūnio atsiskyrimas, akis galima patikrinti, ar nėra ankstyvų tinklainės ašarų požymių. Greitas gydymas gali ištaisyti ašaras ir išsaugoti paciento regėjimą. Pacientai turėtų žinoti, kad tinklainės kamputyje dažnai susidaro ašaros ir kad jie gali nežinoti apie savo regėjimo praradimą neatlikę akių tyrimo, siekiant įvertinti tinklainės būklę.
Kūno sistemos ilgainiui susidėvi su amžiumi ir naudojant. Stiklakūnio susitraukimas yra tik vienas pavyzdys. Žingsniai ankstyvame amžiuje gali sulėtinti degeneracijos greitį ir padėti žmonėms senstant jaustis patogiau. Subalansuota mityba, reguliarūs medicininiai patikrinimai, siekiant anksti nustatyti riziką ir problemas, ir medicininio gydymo rekomendacijų laikymasis gali išlikti sveikesni ilgiau. Žmonės taip pat turėtų žinoti, kad kai kurios degeneracijos turi genetinių komponentų. Jei šeimoje yra buvę problemų, kurios linkusios atsirasti su amžiumi, tai reikėtų aptarti su gydytoju, kad išsiaiškintų, ar galima imtis kokių nors konkrečių veiksmų.