Cholera yra rimta infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Vibrio cholerae, kuri pažeidžia organizmo žarnyno sistemą. Užsikrėtęs asmuo patiria stiprų vėmimą, sprogstamą viduriavimą ir sunkią dehidrataciją. Be neatidėliotinos medicininės pagalbos ši liga gali baigtis mirtimi per 12–XNUMX valandų nuo simptomų atsiradimo. Dėl didelio kūno skysčių netekimo liga yra siaubinga tuo, kad išgyvenusiems žmonėms paliekama jų fizinė išvaizda ir biologinė žala organizmui.
Cholerą sukeliančios bakterijos yra labai užkrečiamos. Jis plinta netyčia vartojant užkrėstas išmatas, kurios užteršia maistą ir vandenį, taip pat gali užsikrėsti kontaktuojant su žmonėmis. Kai kurie žmonės juo taip pat užsikrėtė valgydami žalius arba nepakankamai termiškai apdorotus vėžiagyvius.
Liga lengvai pagydoma skysčiais ir antibiotikais. Kai nėra antibiotikų, o tai dažniausiai atsitinka tose vietose, kuriose yra liga, paprastas vandens ir gliukozės mišinys rehidratacijai gelbsti gyvybę. Paprastai tai praeina savaime po tam tikro laiko; pavojus yra stipri dehidratacija, kuri greitai sukelia mirtį.
Įtariama, kad cholera yra senovės liga, panašiai kaip buboninis maras. Tai neabejotinai pasikartojo per septynias pandemijas nuo 1817 m., įskaitant Europą ir JAV. Naujausia pandemija prasidėjo Azijoje 1961 m. ir tęsiasi iki šių dienų Afrikoje.
Besivystančiose šalyse cholera paplitusi vietovėse, kuriose dėl skurdo ir išteklių trūkumo nėra sanitarinių gyvenimo sąlygų. Pandemijos regionuose net sanitarinės sąlygos gali neužkirsti kelio tolesniam protrūkiui. Daugelis žmonių negauna informacijos apie tai, kaip liga plinta, bijo kreiptis medicininės pagalbos arba tiesiog neturi galimybės gauti jokio gydymo.
Išsivysčiusiose šalyse cholera nėra paplitusi dėl medicininio gydymo prieinamumo, reguliuojamų sveikatos standartų, švaraus vandens ir veiksmingų nuotekų sistemų. Atvejai išsivysčiusiose šalyse dažnai atsiranda dėl žalių vėžiagyvių arba žmonių, kurie šia liga susirgo keliaudami. Keliaujantys į šalis, kuriose yra epidemijos, turėtų imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų infekcijos.
Keliautojams taikomos atsargumo priemonės – prieš geriant ar prausiant vandenį užvirinti arba apdoroti chloru ar jodu. Būtinas dažnas rankų plovimas švariu vandeniu, ypač pasinaudojus tualetu. Keliautojams taip pat patariama užtikrinti, kad jų maistas būtų visiškai paruoštas ir karštas, nulupti vaisius ir vengti žalių daržovių, įskaitant salotas. Taip pat reikėtų vengti žalių ir nepakankamai termiškai apdorotų vėžiagyvių.
Cholera yra liga, sukelianti socialines stigmas ir stereotipus epidemijose srityse. Vietinės tautos, kurios dažniausiai tampa jos aukomis, labiau bijo socialinio atstumtųjų statuso nei pačios ligos. Per visą istoriją bendruomenės, kuriose buvo protrūkių, buvo pažymėtos kaip ligotos ir nešvarios net tada, kai joms nebegresia bakterijų plitimas.