Prancūzų ragas yra pučiamasis instrumentas, daugiausia pagamintas iš vieno ilgo suvynioto kūginio vamzdžio, tačiau jame yra įvairių dalių, kurias žaidėjas gali naudoti, kad pakeistų aukštį ir toną. Viename gale yra kandiklis, į kurį žaidėjas pučia orą per ragelį. Kitame gale vamzdelis atsidaro į platėjantį varpą, į kurį žaidėjas žaisdamas įkiša ranką. Kitos pagrindinės prancūziško rago dalys yra vožtuvų svirtys, kurios spaudžiamos, kad būtų pakeistas grojamų natų aukštis.
Pagrindinis korpusas yra viena iš labiausiai pastebimų prancūziško rago dalių ir sudaryta iš vieno ilgo vamzdžio. Vamzdis paprastai yra maždaug 12 pėdų (3.6 m) ilgio. Jis nusileidžia nuo kandiklio ir kelis kartus susisuka į apskritą korpusą, o paskui atsidaro į varpelį kitame gale.
Kita pagrindinių prancūziško rago dalių yra kandiklis. Ši rago dalis yra plona, kūgio formos ir gali būti įvairių dydžių, kad atitiktų žaidėjo norimą natų diapazoną. Žaidėjas taip pat gali sukurti aukštesnes arba žemesnes natas, priklausomai nuo naudojamo lūpų įtempimo ir į kandiklį pučiamo oro kiekio.
Bene ryškiausia iš rago dalių yra platus, platėjantis varpas gale, iš kurio generuojama rago muzika. Varpas yra toks platus, kad gali apsunkinti instrumento transportavimą, todėl dauguma šiuolaikinių ragų turi nuimamą varpą, kad būtų lengviau jį transportuoti. Grojimas ragu yra unikalus tuo, kad instrumentas laikomas per visą kūną, kad varpas būtų nukreiptas atgal. Kitas neįprastas grojimo aspektas yra tai, kad žaidėjo ranka yra varpelio viduje, todėl jis gali valdyti išeinančio oro kiekį, taigi ir muzikos toną bei garsumą.
Paskutinė iš pagrindinių prancūziško rago dalių yra svirtys, valdančios sukamųjų vožtuvų seriją. Žaidėjas paspaudžia svirtis, kad sureguliuotų oro srautą per vamzdelį, o tai savo ruožtu keičia grojamų natų aukštį. Prancūziški ragai gali būti vieno rago, kuriame naudojami trys vožtuvai, arba dvigubo rago, kurį sudaro ketvirtasis vožtuvas, valdomas nykščiu.