Širdies nepakankamumas yra medicininis terminas, reiškiantis širdies nepakankamumo tipą, kai širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo visame kūne. Dažniausios būklės priežastys yra lėtinė hipertenzija, širdies audinio uždegimas ir didelis cholesterolio kiekis. Žmogus gali patirti lėtinį nepakankamumą, kai laikui bėgant išlieka nuovargio, kosulio ir dusulio simptomai, arba ūminį širdies nepakankamumą, kai staiga atsiranda stiprus krūtinės skausmas ir kvėpavimo sutrikimai. Širdies nepakankamumas paprastai laikomas neatidėliotina būkle, todėl asmuo turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją, kai jis ar ji pradeda pastebėti simptomus.
Dauguma širdies nepakankamumo atvejų vystosi lėtai ir laikui bėgant blogėja. Lėtinės būklės gali atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio, cholesterolio kaupimosi arterijose, širdies priepuolių ar įgimto širdies defekto. Ūminiai atvejai gali atsirasti dėl sunkios pneumonijos, širdies priepuolio ar aritmijos. Negydomos alerginės reakcijos, virusai ar staigūs kraujo krešuliai taip pat gali paveikti širdies veiklą ir sukelti nepakankamumą.
Ūminiai širdies nepakankamumo atvejai dažniausiai pastebimi iš karto. Asmuo gali jausti aštrų skausmą krūtinėje, dusulys, tirpimas vienoje ar abiejose kūno pusėse ir staigus galūnių patinimas, atsirandantis dėl skysčių kaupimosi. Asmuo, turintis lėtinių širdies problemų, paprastai pradeda jausti nuovargį ir silpnumą, sumažėjusį fizinį krūvį, blogėjančius kvėpavimo sutrikimus ir apetito praradimą. Negydant tiek lėtinės, tiek ūminės būklės gali atsirasti nuolatinių sveikatos problemų ar net mirti.
Receptiniai vaistai paprastai skiriami pacientams, sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu, siekiant palengvinti simptomus ir sumažinti širdies priepuolių riziką. Populiarus vaistas nuo širdies nepakankamumo vadinamas angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriumi, kuris plečia kraujagysles, kad pagerintų kraujotaką ir sumažintų širdies apkrovą. Pacientui taip pat gali būti paskirti beta adrenoblokatoriai, skirti sulėtinti ir stabilizuoti širdies susitraukimų dažnį, arba kitų vaistų, specialiai sukurtų palengvinti pagrindines ligas, tokias kaip cholesterolio kaupimasis.
Asmeniui, kuris patiria ūminį širdies nepakankamumą, gali prireikti skubios operacijos, kad būtų išvengta visiško širdies nepakankamumo. Gydytojai dažniausiai pirmiausia bando stabilizuoti širdį vaistais, o tada chirurginiu būdu išvalo užsikimšusias kraujagysles arba atlieka arterijų šuntavimo procedūrą. Jei širdis tapo tokia silpna, kad ji visiškai negali veikti, chirurgas gali implantuoti defibriliatorių arba dirbtinį širdies pompą, kad įsitikintų, jog kraujas ir toliau tinkamai tekėja. Sunkiausiomis aplinkybėmis, norint išgelbėti paciento gyvybę, gali prireikti persodinti širdį.