Kas yra triukšmo lygis?

Triukšmo lygis paprastai apibrėžiamas kaip įvairių garsų, sklindančių tam tikroje srityje, amplitudė. Siekiant tiksliai išmatuoti tam tikromis aplinkybėmis sukuriamo triukšmo lygį, įvertinami įvairūs garsai ir jiems priskiriamas vadinamasis decibelų lygis. Triukšmo lygio suskirstymas į keletą skirtingų klasių leidžia nustatyti galimą žalą ausims, taip pat suteikti informacijos, kuri bus naudinga renkantis ausų apsaugą tiems, kurie turi būti toje zonoje ilgesnį laiką.

Įprastoje triukšmo lygio diagramoje įvairūs garsai klasifikuojami pagal penkias skirtingas kategorijas. Pirmoji klasė paprastai vadinama silpnu triukšmo lygiu ir paprastai neviršija 30 decibelų. Jie laikomi visiškai saugiais ir visiškai nekelia pavojaus ausims. Silpno lygio pavyzdys būtų šnabždėjimas viešoje bibliotekoje.

Antroji garso triukšmo lygio klasifikacija yra žinoma kaip vidutinė klasė. Kaip ir silpna kategorija, vidutinio sunkumo triukšmas taip pat nekelia pavojaus žmogaus ausiai ir yra dažnas. Šis triukšmo lygis paprastai yra nuo 40 iki 50 decibelų, dažnai yra malonus ir idealiai tinka padėti kam nors atsipalaiduoti. Nuolatinis lietus arba daugiau ar mažiau tylus kambarys yra vidutinio garso lygio pavyzdžiai.

Trečioji klasė žinoma kaip labai garsi. Ši klasė paprastai apima 60–80 decibelų diapazoną. Tačiau tokio tipo triukšmai vis dar yra priimtini ir nekelia jokios realios grėsmės klausai. Tipiškas gatvės triukšmas vidutinio dydžio mieste yra labai stipraus triukšmo pavyzdys, kaip ir žadintuvo skambėjimas ar veikiantis dulkių siurblys.

Itin stiprus triukšmo lygis apima triukšmą, kuris gali šiek tiek pakenkti ausiai ir yra 90–110 decibelų diapazonas. Pavyzdžiui, dėl garsių mašinų gamybos įmonėje gali sutrikti klausa, nebent garsams slopinti naudojami ausų kištukai. Įrankiai, tokie kaip grandininis pjūklas ar dideli grąžtai, taip pat gali skleisti pakankamai garsų triukšmą, kad sugadintų, jei ekspozicija tęsiasi.

Rimčiausias triukšmo lygis paprastai vadinamas skausmingu. Ši kategorija skirta triukšmams, registruojantiems virš 120 decibelų. Šios kategorijos garsai gali sukelti laikiną ar net nuolatinį vienos ar abiejų ausų klausos praradimą. Klasikinis tokio lygio garsus sukuriančio renginio pavyzdys – rokenrolo koncertas. Kartu su garsia muzika, šalia esantis reaktyvinis variklis, įsibėgėjantis kilimui, oro antskrydžių sirena ar statybvietėje naudojamas kūjis, taip pat yra geri triukšmo lygio, galinčio sukelti klausos praradimą, pavyzdžiai.
Daugeliu atvejų, kai žmones veikia itin stiprus ar skausmingas triukšmo lygis, manoma, kad apsaugines priemones dėvėti būtina. Atsižvelgiant į konkretų triukšmo lygį, gali tekti dėvėti paprastus ausų kištukus, kurie pakankamai slopina garsą, kad apsaugotų ausis. Sunkesnėse situacijose gali prireikti ausų apsaugos, kuri ne tik apsaugo ausies kanalą, bet ir apima išorinę ausies dalį, kad būtų išvengta bet kokio klausos pažeidimo.