Toksemija yra rimta sveikatos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia moterims po 20 nėštumo savaičių. Taip pat žinomas kaip preeklampsija arba nėštumo sukelta hipertenzija (PIH), toksemijai būdingas staigus kraujospūdžio padidėjimas ir baltymų perteklius šlapime. Jei toksemija nediagnozuojama ir negydoma, nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti mirtinų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Tiesą sakant, toksemija ir kitos su aukštu kraujospūdžiu susijusios ligos yra pagrindinės motinų ir kūdikių mirtingumo priežastys visame pasaulyje.
Šiuo metu nėra žinomų priežasčių, galinčių sukelti šios ligos atsiradimą. Tačiau yra dokumentais pagrįstų rizikos veiksnių, dėl kurių kai kurios moterys gali būti linkusios į toksemiją.
1. Nėštumas. Nėštumas savaime kelia didžiausią šios problemos riziką. Toksemijos dažnis yra didesnis pirmųjų nėštumų metu, tiek su pirmuoju moters partneriu, tiek su nauju partneriu. Moterims, kurios pastoja pirmą kartą per dešimtmetį ar ilgiau, taip pat kyla didesnė rizika. Be to, daugiavaisis gimdymas padidina moters riziką susirgti šia liga. Ankstesnė medicininė statistika parodė, kad toksemija dažniau pasireiškia moterims, turinčioms dvynius, trynukus ar daugiau vaikų.
2. Ligos istorija. Moterims, kurios anksčiau sirgo dėl nėštumo sukelto aukšto kraujospūdžio, yra didesnė tikimybė vėl susirgti toksemija. Dėl kitų moterų giminaičių nėštumo istorijos moteriai taip pat kyla didesnė rizika. Moterys, sergančios kitomis ligomis, tokiomis kaip inkstų liga, lėtinis aukštas kraujospūdis ir diabetas, taip pat linkusios išsivystyti toksemija.
3. Amžius. Nors nėštumas vyresnis nei 35 metų amžiaus padidina toksemijos riziką, ši būklė taip pat gali pasireikšti jaunesnėms moterims, ypač toms, kurios nėštumo metu yra jaunesnės nei 20 metų.
4. Svorio problemos. Norint išvengti toksemijos atsiradimo, būtina turėti idealų svorį prieš nėštumą pagal kūno masės indekso (KMI) skaičiavimus. Moterys, kurių KMI didesnis nei 30, nėštumo metu rizikuoja susirgti šia liga.
Ryškiausi toksemijos simptomai yra padidėjęs kraujospūdis ir baltymų perteklius šlapime po 20-osios nėštumo savaitės. Šie simptomai dažniausiai aptinkami reguliarių prenatalinių patikrinimų metu. Jei šie simptomai yra, gydytojai atidžiai stebi tiek motinos, tiek kūdikio eigą, kad nustatytų, ar simptomai yra vienkartiniai, ar šios pavojingos ligos požymiai. Kiti ne tokie akivaizdūs, bet verti dėmesio simptomai yra staigus svorio padidėjimas daugiau nei dviem svarais per savaitę, rankų ir veido patinimas, viršutinės dešinės pilvo dalies skausmai, neryškus ar laikinas regėjimo praradimas ir sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas.
Deja, nuo toksemijos neišgydoma, išskyrus kūdikio gimimą, po kurio kraujospūdis per kelias dienas turėtų sunormalėti. Nepaisant to, gimdymas gali būti neįmanomas, jei toksemija prasidėjo per anksti nėštumo metu. Tokiu atveju gydytojai gali pabandyti atidėti gimdymą, kad kūdikis pakankamai subręstų prieš paskatindami gimdymą arba atlikdami cezario pjūvį. Gydymas šiuo laikotarpiu apima lovos režimą ir ribotą fizinį aktyvumą bei vaistus, mažinančius kraujospūdį.
Būsimą motiną visada apmaudu, kai sužino, kad jos nėštumas yra komplikuotas dėl toksemijos. Nepaisant to, nuolatinis nerimas ir padidėjęs nerimas gali tik pabloginti būklę. Todėl būsimos mamos turėtų stengtis išlikti optimistiškai nusiteikusios ir valdyti stresą, kad sumažintų pavojingą ligos poveikį sau ir savo kūdikiams.