Kas yra kapnometras?

Kapnometras arba kapnografas yra medicinos prietaisas, matuojantis anglies dioksido (CO2) kiekį pacientų iškvėptame ore. Šie prietaisai naudojami įvairiose aplinkose – nuo ​​lauko iki operacinių, juos turi daugybė medicinos įrangos ir tiekimo įmonių. Konkrečioms reikmėms, pvz., anestezijai, sukurti modeliai gali turėti specialių funkcijų, kurios sukurtos tam, kad juos būtų lengviau ir efektyviau naudoti.

Kai sveiki žmonės iškvepia, iš plaučių išskiriamas oras perneša CO2 dėl plaučiuose vykstančių dujų mainų, o anglies dioksidas yra vidinio metabolizmo atliekos. Yra situacijų, kai gali sutrikti dujų mainai plaučiuose, pasikeisti plaučiuose esančių dujų sudėtis arba žmonėms gali būti sunkiau pašalinti iš savo kūno CO2, o kapnometras gali būti naudojamas CO2 iškvėpimo pokyčiams, kurie gali rodo, kad yra medicininė problema.

Anestezijos metu kapnometras yra vienas iš daugelio prietaisų, naudojamų paciento stebėjimui operacijos metu. Operacijos metu iškvepiamo anglies dioksido kiekio pokyčiai gali reikšti, kad yra anestezijos problemų arba atsiranda chirurginė komplikacija. Stebėdamas CO2 kiekį, kurį pacientas iškvepia laikui bėgant arba kiekvieno įkvėpimo tūrį, anesteziologas gali išlikti budrus, kad pastebėtų iškilusius probleminės komplikacijos požymius.

Kapnometrija taip pat naudojama intensyviosios terapijos skyriuje, kai pacientai yra stabilūs, bet vis dar kritinės būklės. Prietaisas gali parodyti, kada keičiasi CO2 lygis, įspėdamas slaugytojus apie paciento būklės pokyčius ir galimą plaučių problemą. Kaip ir kitus intensyviosios terapijos įrenginius, kapnometrą galima užprogramuoti perduoti į nuotolinio stebėjimo vietą, kad jį galėtų stebėti slaugytojos slaugytojos. Jis taip pat gali būti prijungtas prie nuotolinio aliarmo, kuris signalizuoja, kai lygis pasiekia pavojingą tašką.

Kapnometras taip pat gali būti naudojamas kvėpavimo tyrimams. Pacientai, turintys kvėpavimo sutrikimų, tokių kaip astma, lėtinis plaučių obstrukcijos sutrikimas, emfizema ir kt., gali būti paprašyti atlikti kvėpavimo tyrimą, kad gydytojas galėtų surinkti svarbią informaciją apie paciento plaučių funkciją. Ši informacija gali būti naudojama paciento būklei stebėti, duomenims apie gydymo plano sėkmę rinkti arba bazinei linijai nustatyti, į kurią galima remtis gydant ir atliekant vertinimus ateityje.