Reaktyvinė ventiliacija yra aukšto dažnio oro tiekimo sistema, kuriai būdingas greitas mechaninis kvėpavimas ir kontroliuojamas slėgio iškvėpimas tiems, kurie kenčia nuo kvėpavimo sutrikimų. Tai įprasta ligoninėse. Jis naudojamas visų amžiaus grupių pacientams, kurių deguonies lygis yra žemas, o tai nepagerėja esant normalioms mechaninės ventiliacijos sąlygoms.
Vėdinimo sistema užtikrina aukštą kvėpavimo dažnį, paprastai didesnį nei 60 įkvėpimų per minutę. Tai taip pat leidžia tiekti nedidelius potvynio kiekius, todėl tiekiamas deguonis geriau patenka į plaučių audinį. Reaktyvinė ventiliacija naudojama neišnešiotiems kūdikiams, kuriems reikalinga kvėpavimo pagalba ir kuriems naudojant įprastą ventiliatorių gali būti pažeisti plaučiai. Jis taip pat vartojamas vaikų traumų pacientams ir suaugusiems, kenčiantiems nuo ūminio kvėpavimo sutrikimo sindromo (ARDS).
Reaktyvinė ventiliacija tiekiama naudojant mechaninį ventiliatorių, skirtą greitam kvėpavimui aprašyti. Jame yra vamzdeliai, kurie eina nuo aparato iki paciento, per adapterį pritvirtinami prie endotrachėjinio vamzdelio, esančio paciento kvėpavimo takuose. Deguonies srautas trunka maždaug 0.02 sekundės, o dujos patenka į plaučius esant nedideliam slėgiui. Iškvėpimo laikotarpis yra vienodai trumpas ir gali būti nustatytas tiek pat trukmės arba keliomis milisekundėmis ilgesnis. Įkvėpimo ir iškvėpimo santykį, purškimo trukmę ir slėgį bei kvėpavimo dažnį nustato gydytojas.
Greitoji ventiliacija taip pat naudojama atliekant tam tikras chirurgines procedūras, nes norint, kad ji būtų veiksminga, nereikia sandaraus sandarinimo. Tai leidžia pakankamai keistis dujomis ir įvertinti kvėpavimo takus, kai kvėpavimo takams reikia chirurginės intervencijos. Šiuo atveju į kaklą ir į trachėją įdedamas trans-gerklinis kateteris. Deguonis išpučiamas per purškimo angą dideliu greičiu, esant mažesniam potvynio kiekiui, ir yra pakankamai efektyvus, kad plaučiai būtų vėdinami.
Nuo mažos iki didelės deguonies koncentracijos galima naudoti su reaktyviniu vėdinimu. Klinikinių tyrimų metu rezultatai tiems, kuriems buvo atlikta reaktyvinė ventiliacija, yra daug geresni, palyginti su tradicine ventiliacija esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui. Plaučių audinys yra mažiau pažeistas ir išvengiama per didelio plaučių išsipūtimo ir hiperinfliacijos.
Ne kiekvienam pacientui, sergančiam sunkiu kvėpavimo sutrikimu, reikia specialių reaktyvinės ventiliacijos privalumų. Daugelis pacientų po tradicinės mechaninės ventiliacijos lengvai pasveiksta ir nepatiria liekamųjų plaučių pažeidimų. Reaktyvinė ventiliacija yra geras pasirinkimas tiems pacientams, kuriems tradicinė mechaninė ventiliacija nereaguoja gerai arba nepagerėja laiku. Reaktyvinė ventiliacija yra dar viena gydytojo galimybė, kad būtų lengviau valdyti paciento, sergančio sunkiu kvėpavimo sutrikimu, aprūpinimą deguonimi.