Žmogaus kūnas turi daugybę nuostabių sistemų, kurios padeda mums sklandžiai veikti įvairiomis sąlygomis. Mūsų kūnas turi homeostatinių funkcijų, kurios automatiškai stebi, koreguoja ir reguliuoja mūsų svarbias sistemas mums to net nežinant. Kvėpavimas, širdies ritmas, svorio reguliavimas ir kraujospūdis yra reguliuojami pasąmoningai. Drebulys yra tik viena iš šių homeostatinių funkcijų, kurias mūsų kūnas naudoja kūno temperatūrai reguliuoti. Taip pat vadinamas termoreguliaciniu drebėjimu, mes drebame stengdamiesi sušildyti save.
Mūsų smegenys tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai aptinka šaltį vienu metu per skirtingas jutimo sistemas, o tai skatina kūną drebėti – jutimo sistema, kuri sukelia drebėjimą, nėra tas pats, kas mūsų sąmoningas šalčio aptikimas. Mūsų kūnas bando palaikyti 98.6 laipsnio Farenheito (37 laipsnių C) temperatūrą, nepaisant aplinkos temperatūros. Siekdami išvengti hipotermijos, kai mūsų kūno temperatūra nukrenta iki pavojingo lygio, mūsų raumenys skatinami greitai susitraukti ir išsiplėsti, todėl atsiranda drebulys. Tai savo ruožtu gamina daugiau šilumos griaučių raumenyse, kad mūsų organai suteiktų papildomos šilumos. Tai iš tikrųjų sunaudoja daug energijos, o stiprus drebulys yra paskutinė priemonė norint išlikti šiltai. Kartu su drebuliu, jūsų dantys gali trūkinėti dėl įsitempusių žandikaulio raumenų.
Kai kuriais atvejais po anestezijos drebame, nes vaistai ir vaistai veikia organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą. Dėl to gali sumažėti pagrindinė kūno temperatūra, ir mes drebame, kad tai kompensuotų. Paprastai tai yra laikinas šalutinis poveikis ir turėtų išnykti greičiau nei per valandą.
Karščiuojantieji taip pat gali drebėti ir drebėti nuo šaltkrėtis. Nors jų temperatūra gali būti aukštesnė nei 98.6 laipsnio, kūno temperatūros „nustatyta tašką“ smegenys pakėlė prasidėjus karščiavimui. Tai skatina kūną imtis veiksmų, kad būtų šilčiau. Drebulys, kai karščiuojate, sukuria daugiau šilumos, kaip ir šaltyje, todėl jūsų kūno temperatūra dar labiau pakyla.
Drebulys yra tik dar vienas būdas, kuriuo mūsų kūnas stengiasi išlaikyti save – priimkite tai kaip patarimą išsivaduoti iš šalčio arba pridėkite kitą sluoksnį. Taip pat atminkite, kad senstant mūsų jutimo sistemų gebėjimas atpažinti temperatūros pokyčius ir atitinkamai reaguoti susilpnėja. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų mažiau pasikliauti mūsų kūno automatinėmis reagavimo sistemomis, o labiau – sveiku protu esant dideliam šalčiui ar karščiui.