Kalbos ir kalbos sutrikimai yra panašūs tuo, kad jie abu sukelia bendravimo problemų, tačiau šios dvi sąlygos skiriasi. Skirtumas tarp kalbos ir kalbos sutrikimų yra tas, kad kalba susijusi su prasme, o kalba – su garsais. Kalbos sutrikimų turinčiam žmogui sunku suprasti, ką kiti sako, arba sunku išreikšti save. Kalbos sutrikimo atveju žmogui sunku teisingai ar sklandžiai ištarti ar tarti garsus.
Yra dviejų tipų kalbos sutrikimai: imlūs ir ekspresyvūs. Žmogus, turintis jautrumo sutrikimų, negali lengvai apdoroti to, ką sako kiti. Pavyzdžiui, jam gali būti sunku laikytis nurodymų arba jis gali supainioti teiginio prasmę, taikydamas neteisingą apibrėžimą žodžiui, turinčiam kelias reikšmes. Asmuo, turintis raiškos sutrikimą, negali suformuluoti, ką nori pasakyti, todėl kiti jį nesupranta. Pavyzdžiui, jis gali turėti mažesnį žodyną ir kalbėti trumpais sakiniais arba jam gali kilti sunkumų sudėjus žodžius į suprantamą struktūrą.
Kalbos sutrikimai priklauso nuo to, kaip žmogus naudoja savo balsą. Kalbos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra artikuliacija, sklandumas ir balso problemos. Artikuliacija reiškia, kaip gerai žmogus taria savo žodžius ar garsus. Pavyzdžiui, asmuo, turintis artikuliacijos problemų, gali leisti „w“ garsą, kai turėtų leisti „r“ garsą. Sklandumas reiškia, kaip gerai sklinda asmens kalba; mikčiojimas yra sklandumo problemos pavyzdys. Galiausiai, balso problemos reiškia tikrąją asmens balso garso kokybę; nosies ar užkimęs balsas, dėl kurio kitiems sunku suprasti, ką žmogus sako, yra balso problemų pavyzdys.
Kitos problemos, kurios gali būti vertinamos kaip kalbos sutrikimas arba bent jau susijusios su juo, yra susijusios su maitinimo ar rijimo sutrikimais. Maitinimo sutrikimas atsiranda, kai žmogus negali paimti maisto ruošdamasis nuryti. Pavyzdžiui, jis gali nesugebėti pasiimti maisto arba nelaikyti maisto burnoje. Rijimo sutrikimas atsiranda, kai žmogui sunku nuryti maistą, nesvarbu, ar tai yra maisto kramtymas ir perkėlimas į gerklės nugarą, ar tikrojo rijimo proceso pradžia ir pabaiga gerklėje.
Kalbos ir kalbos sutrikimų priežastys skiriasi nuo medicininių problemų iki nežinomų. Sutrikimai gali būti lengvi arba sunkūs, ir asmuo gali turėti abi sąlygas. Be to, kalbos ir kalbos sutrikimai kamuoja ir vaikus, ir suaugusiuosius. Jei asmuo patiria vieną ar abu šiuos sutrikimus arba turi jų požymių, yra gydymo būdų, kurie gali padėti jam geriau bendrauti su kitais, pavyzdžiui, kalbos terapija.