Kas yra reguliavimas?

Sureguliavimas yra procesas, dėl kurio ląstelės labiau reaguoja į dirgiklius, tokius kaip hormonai, padidinant receptorių skaičių ląstelės paviršiuje. Jis atsiranda reaguojant į aplinkos požymius, kurie gali skirtis nuo hormonų lygio pokyčių, susijusių su nėštumu, iki toksinų poveikio. Priešingas reguliavimas yra sumažinimas, kai ląstelės tampa mažiau jautrios dirgikliams. Galima sakyti, kad šios sumažintos ląstelės yra „desensibilizuotos“, o tai atspindi faktą, kad ląstelėms stimuliuoti reikia daugiau hormonų.

Kūnas yra nuolatinių pokyčių būsenoje, o ląstelių jautrumas nuolat didėja ir mažėja, kad būtų galima spręsti aplinkos veiksnius ir reguliuoti fizinius procesus. Dėl aukštesnio ir mažesnio reguliavimo ląstelės tampa lanksčios, kad jos galėtų reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Tačiau kai kuriais atvejais jie taip pat gali veikti prieš kūną, ypač kai organizmas yra veikiamas toksinų, kurių jis neatpažįsta.

Vienas iš padidėjusio reguliavimo pavyzdžių gali būti matomas, kai žmonės daugiau sportuoja, padidindami ląstelių jautrumą insulinui. Ląstelės, kurių reguliavimas sumažėjo ir kurios mažiau reaguoja į insuliną, gali būti reguliuojamos reguliariai mankštinantis, kad jos taptų jautresnės. Todėl pacientams, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, rekomenduojama mankštintis. Kai kuriais atvejais pakeitus dietą ir mankštos įpročius galima išspręsti problemą, o tai leidžia pacientui visiškai pasveikti. Kitais atvejais mankšta, skatinanti ląsteles sureguliuoti, gali padėti pacientui kontroliuoti diabetą.

Nėščioms moterims taip pat taikomas padidėjęs reguliavimas. Kai nėštumo hormonai juda per kūną, įvyksta ląstelių pokyčių, kurie ruošiasi gimdymui ir gimdymui. Pavyzdžiui, gimdos ląstelės tampa jautresnės oksitocinui. Šis padidėjęs jautrumas taip pat gali atsirasti, kai žmonės yra veikiami tam tikrų toksinų arba kai hormonų lygis yra mažesnis nei turėtų būti ir organizmas padidina jų receptorių skaičių.

Šis procesas atspindi vieną iš daugelio taktikų, kurias organizmas gali naudoti prisitaikydamas prie aplinkos pokyčių. Kai visos organizmo sistemos yra sveikos ir veikia harmoningai, reguliavimas aukštyn ir žemyn gali būti naudojamas jautrumui reguliuoti į organizmą patenkantiems ar jo sukuriamiems junginiams. Kai kuriais atvejais tai sukelia nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, pacientai, vartojantys narkotines medžiagas lėtiniam skausmui malšinti, patiria susilpnėjusį reguliavimą, sumažėjusį jautrumą, kurį sukelia ekspozicija, ir dėl to jie turi padidinti dozes, kad pasiektų tą patį poveikį.