Endoskopinė sfinkterotomija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu per mažus pjūvius įterpiami instrumentai ir kamera operacijos vietai vizualizuoti, kad chirurgas galėtų ištaisyti bendrojo tulžies latako problemą. Procedūros metu Oddi sfinkteryje – struktūroje, kuri leidžia nutekėti iš bendro tulžies latako ir kasos latako, chirurgas gali matyti vidų ir pašalinti užsikimšimus, be to, atlaisvina užsikimšusią tulžį, pjūvis padaromas Oddi sfinkteryje. Šią procedūrą dažniausiai atlieka specialistas, nors gali pasiūlyti ir bendrosios paskirties chirurgas.
Ši procedūra nurodoma, kai pacientui akivaizdžiai yra tulžies obstrukcija. Tulžies latakų obstrukcijos simptomai gali būti pykinimas, pilvo skausmas, tamsus šlapimas ir blyškios išmatos. Istoriškai, norint nustatyti ir ištaisyti obstrukciją, reikėjo atlikti invazines operacijas, o rizika pacientui gali būti didelė. Tobulėjant endoskopinėms chirurginėms procedūroms gydytojai turėjo prieigą prie daug saugesnės chirurginės technikos. Endoskopinė sfinkterotomija iš pradžių buvo naudojama kaip diagnostikos priemonė, kai gydytojas įkišo fotoaparatą per pjūvį sfinkteryje, kad pamatytų, kas vyksta paciento viduje. Šiandien jis naudojamas tulžies obstrukcijai gydyti.
Kai tulžies nutekėjimą nutraukia užsikimšimas ties Oddi sfinkteriu arba virš jo, endoskopinė sfinkterotomija gali leisti chirurgui pašalinti tulžies akmenis – dažną užsikimšimo šaltinį. Šios procedūros metu chirurgas taip pat gali pašalinti susiaurėjimus, latakų susiaurėjimus, dėl kurių paciento tulžis negali laisvai patekti į žarnyno traktą. Erdvė nedidelė ir siaura, o chirurgas turi turėti endoskopijos patirties, kad operacijos metu nesužalotų paciento.
Endoskopinės sfinkterotomijos rizika gali būti infekcija, plyšimai ar kiti tulžies latakų ir gretimų audinių sužalojimai bei nepageidaujamos reakcijos į operacijos metu naudojamus anestetikus. Pacientai gali sumažinti savo riziką visapusiškai aptardami savo ligos istoriją su chirurgu ir anesteziologu prieš endoskopinę sfinkterotomiją, atidžiai laikydamiesi tolesnio gydymo nurodymų ir dirbdami su patyrusiu chirurgu, anksčiau atlikusiu šią procedūrą.
Po procedūros pacientas turėtų palengvėti nuo tulžies latakų užsikimšimo ir jausis daug patogiau. Pacientams, kuriems buvo tulžies akmenligė, dažnai patariama ateityje stebėti įspėjamuosius ženklus, nes jie gali pasikartoti. Jei tulžies akmenys tampa lėtine problema, gali reikėti ištirti kitas gydymo galimybes, kad būtų galima išspręsti problemą.