Koncertų tipai pirmiausia skirstomi pagal stilių ir muzikos instrumentus. Koncertai apima nuo klasikinių kūrinių, tokių kaip Mocarto, iki šiuolaikinių variacijų, ir juose gali būti daug įvairių instrumentų. Paprastai nereikia suprasti koncertų tipų, kad vertintumėte ir mėgautumėte šią muzikinę formą, nors gilesnis stilių ir jų istorijos supratimas gali suteikti jums įdomios informacijos.
Koncertas – tai muzikinė kompozicija, skirta solo instrumentui ir orkestrui, nors kai kurių tipų koncertuose kūrinio akcentas yra daugiau nei vienas instrumentas. Dauguma koncertų atliekami trimis judesiais, todėl kūrinys vystosi ir groja pagal temą, taip pat parodo muzikantų įgūdžius ir grojamų instrumentų grožį.
Yra keturi pagrindiniai koncertų stiliai: barokas, klasikinis, romantiškas ir modernus. Koncerto forma susiformavo baroko laikotarpiu, kai kompozitoriai pradėjo kurti Concerto grosso – kompoziciją, kurioje muzika buvo perduodama pirmyn ir atgal tarp nedidelės instrumentų grupės, vadinamos koncertinu, ir didesniu orkestru, žinomu kaip. ripieno. Baroko epochos metu padėję pamatus kompozitoriai išsiveržė į klasikos laikotarpį, kūrė koncertus vien tik konkretiems instrumentams, kartu su kūriniais, kuriuose buvo integruotos pjesės įvairiomis temomis.
Romantiški koncertai dažniausiai būna ryškesni ir sudėtingesni, su neįtikėtinai puošnia ir puošnia muzika. Koncertas smuikui ypač klestėjo romantišku laikotarpiu dėl šio instrumento lankstumo ir daugybės gražių jo panaudojimo būdų. Šiuolaikiniais laikomi koncertų tipai svyruoja nuo klasikos įkvėptų kūrinių iki sunkesnių avangardinių kūrinių, reikalaujančių daug darbo iš klausytojo ir muzikantų.
Be koncertų tipų peržiūros pagal stilių, taip pat galima suskirstyti koncertus pagal naudojamų instrumentų tipus, nes dažniausiai koncerto akcentas yra vienas instrumentas. Koncertai gali būti parašyti fortepijonui, smuikui, altui, fleitai, violončelei, bosui ir kt., o dvigubame koncerte dėmesys gali būti skiriamas dviem instrumentams, o ne soliniam instrumentui. Dvigubi koncertai turi pilną, sodrų skambesį, kurio neįmanoma atlikti tik vienu instrumentu.