Lėtinis apendicitas yra reta būklė, pasireiškianti ilgalaikiu apendikso, kuris yra mažas audinio gabalėlis storosios žarnos apačioje, patinimas. Ūminis apendicitas paprastai sukelia sunkius simptomus, todėl paprastai reikia nedelsiant pašalinti priedą. Dėl lėtinės ligos formos operacijos gali neprireikti, nors kai kurie gydytojai nusprendžia pašalinti apendiksą lėtinio apendicito atvejais, nes apendiksas nereikalingas jokiai svarbiai kūno funkcijai. Dėl apendicito apendiksas gali išsipūsti iki sprogimo, dėl kurio į pilvą patenka skysčiai, kurie gali sukelti rimtą infekciją.
Lėtinio apendicito simptomai yra labai panašūs į ūminio apendicito simptomus, tačiau paprastai jie trunka ilgiau ir nėra tokie sunkūs. Pilvo skausmas yra labiausiai paplitęs simptomas, kuris dažniausiai prasideda aplink bambą ir plinta į dešinę pilvo pusę. Skausmas dažnai sustiprėja keliant sunkius daiktus ar atliekant staigius judesius. Dar vienas dažnas simptomas yra jautrumas liesti, o lėtiniu apendicitu sergantiems pacientams taip pat gali pasireikšti nedidelis pykinimas ir pilvo patinimas.
Apendicito simptomai yra tokie patys, kaip ir kitų pilvo problemų ir negalavimų, todėl gydytojams dažnai reikia atlikti kelis tyrimus, kad nustatytų būklę. Jei atmetamas ūminis, sunkus apendicitas, gydytojas paprastai atlieka rankinį pilvo tyrimą, kad patikrintų, ar šalia apendikso nėra patinimų ir jautrumo. Kai kuriais atvejais uždegimui nustatyti reikalingi vaizdo tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas. Gali būti paskirti kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti pagrindines infekcijas, kurios gali būti atsakingos už lėtinį apendikso uždegimą.
Kai kuriais atvejais lėtinis apendicitas gali būti gydomas antibiotikais, kurie mažina patinimą ir infekciją. Daugeliui pacientų, kuriems diagnozuota ši liga, gali prireikti reguliariai vartoti antibiotikų, tačiau patinimas dažnai atsinaujina. Pacientams, kurie šiaip yra sveiki ir gali būti operuojami be jokios didelės rizikos, pvz., alerginių reakcijų į anesteziją ar neįprastai stiprų kraujavimą, gali būti pašalintos apendiksuose, kad būklė nepasikartotų.
Apendektomijos metu chirurgas padaro ilgą pilvo pjūvį arba kelis nedidelius pjūvius, kad patektų į pilvą, naudodamas laparoskopą – nedidelį instrumentą su šviesa ir kamera ant galo. Laparoskopinė chirurgija leidžia pacientui greičiau išgyti ir dažnai tinka pacientams, sergantiems lėtiniu apendicitu, nes apendiksas nėra plyšęs. Pašalinus apendiksą, pacientas turi keletą dienų ilsėtis ir vengti sunkios veiklos, dėl kurios pjūvis gali plyšti.