Kiaušintakių nėštumas, taip pat žinomas kaip negimdinis nėštumas, įvyksta, kai vaisius pradeda augti už gimdos ribų. Daugumos negimdinio nėštumo metu vaisius auga viename iš kiaušintakių, todėl jie dažniausiai vadinami kiaušintakių nėštumu. Nėštumas iš kiaušintakių negali užsitęsti, o negydomas nėščiajai gali būti mirtinas.
Normalus nėštumas prasideda, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Maždaug 1% visų nėštumų kiaušinėlis implantuojamas kitoje vietoje nei gimda. Daugiau nei 95 % šių negimdinių ar kiaušintakių nėštumų įvyksta kiaušintakiuose, tačiau apvaisintas kiaušinėlis taip pat gali bandyti implantuotis ir vystytis kitose vietose, pavyzdžiui, gimdos kaklelyje, kiaušidėse ar pilve.
Maždaug pusei visų nėštumų kiaušintakių nereikia jokio gydymo ir jie baigiasi vadinamuoju kiaušintakių abortu. Tai atsitinka, kai vaisiaus augimas kiaušintakyje sukelia kraujavimą, kuris vėliau išstumia vaisius iš vamzdelio ir galiausiai iš gimdos. Kituose 50 % nėštumų su kiaušintakiu nėščiai moteriai reikės tam tikro gydymo.
Manoma, kad dauguma negimdinio nėštumo atsiranda dėl to, kad kiaušinėlis buvo apvaisintas kiaušintakyje, o dėl tam tikrų veiksnių atidėtas kiaušinėlio judėjimas į gimdą. Ne visada įmanoma tiksliai diagnozuoti tikslią negimdinio nėštumo priežastį, tačiau yra tam tikrų aplinkybių, būdingų daugeliui moterų, kurioms tai pasireiškia. Šios aplinkybės yra rizikos veiksniai, galintys padidinti tokio nėštumo tikimybę.
Moterims, kurios naudoja intrauterinį prietaisą arba kurios turi vaisingumo problemų, yra didesnė negimdinio nėštumo rizika. Nėštumas po kiaušintakių perrišimo, po vieno ar kelių ankstesnių negimdinių nėštumų arba po pilvo ar dubens operacijos gali sukelti nėštumą iš kiaušintakių. Moterims, sergančioms endometrioze ar dubens uždegimine liga, taip pat padidėja negimdinio nėštumo rizika.
Pradinius kiaušintakių nėštumo simptomus sunku atpažinti, nes jie atsiranda tiek įprasto nėštumo metu, tiek negimdinio nėštumo metu. Nėštumui progresuojant, išsivystys specifiniai kiaušintakių nėštumo simptomai. Tai gali būti peties, pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmas, galvos svaigimo ar silpnumo jausmas ir kraujavimas iš makšties. Jei negimdinis nėštumas plyšta, tai reiškia, kad plyšo pats kiaušintakis. Tokiais atvejais dažni simptomai, tokie kaip stiprus galvos svaigimas ir alpimas, greitas širdies plakimas ir stiprus skausmas. Moterys, pajutusios šiuos simptomus, turi nedelsdamos kreiptis į gydytoją.
Svarbu pripažinti, kad esant negimdiniam nėštumui, nėra galimybės, kad nėštumas tęsis įprastai. Be to, bandymas tęsti nėštumą gali kelti pavojų moters gyvybei. Todėl labai svarbu laiku gauti gydymą. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis kraujo tyrimais, siekiant patikrinti hormonų lygį, ir ultragarsu, siekiant nustatyti, ar nėštumas yra negimdinis.
Kiaušintakių nėštumo gydymas skiriasi priklausomai nuo to, kur yra vaisius, kiek savaičių vaisiui ir ar moters sveikata stabili. Jei nėštumas tęsiasi tik kelias savaites, dažniausiai galima gydyti vaistu, vadinamu metotreksatu, kuris neleidžia embrionui toliau augti. Gali būti skiriamos kelios vaisto dozės, po to atliekami kraujo tyrimai, siekiant įsitikinti, kad nėštumas buvo sustabdytas.
Moteriai, kurios nėštumas per toli pažengęs į metotreksatą, paprastai reikės operacijos. Chirurginė intervencija taip pat reikalinga, jei moteriai plyšo kiaušintakis. Priklausomai nuo negimdinio nėštumo vietos, operaciją galima atlikti naudojant laparoskopiją – minimaliai invazinę procedūrą, kuri gali žymiai sutrumpinti atsigavimo laiką.
Moterims, kurioms buvo nėštumas iš kiaušintakių, vėliau gali kilti problemų dėl vaisingumo. Be to, šios moterys taip pat dažniau patirs antrą negimdinį nėštumą, jei bandys vėl pastoti. Apskaičiuota, kad moterys, patyrusios vieną negimdinį nėštumą, turi 15% riziką pastoti kitą, jei jos vėl pastoja.