Kraujo tekėjimas šlapinantis yra dažna būklė, žinoma kaip kraujavimas iš šlapimo arba hematurija. Asmenys gali patirti kraujavimą iš šlapimo dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti elgesio ar medicininio pobūdžio. Kadangi nėra vieno nustatyto hematurijos gydymo metodo, gydymas priklauso nuo pagrindinės kraujavimo iš šlapimo priežasties.
Yra du simptomai, susiję su kraujavimu iš šlapimo. Mikroskopinė hematurija – tai plika akimi nematomas kraujo išsiskyrimas šlapime. Ši hematurijos forma, aptikta tik mikroskopu, gali būti aptikta atliekant įprastinius tyrimus arba vertinant antrines sąlygas. Matomas kraujavimas vadinamas didele hematurija.
Kai kurie veiksniai gali turėti įtakos kraujo tekėjimui šlapinimosi metu. Šlapimo takus sudaro keli organai, įskaitant šlapimo pūslę, inkstus ir šlaplę. Hematurija atsiranda, kai kraujo ląstelėms leidžiama patekti į šlapimą, kuris pašalinamas per šlaplę. Iš bet kurio organo, susijusio su šlapimo gamyba, laikymu ar išsiskyrimu, gali ištekėti kraujo ląstelės.
Šlapimo takų infekcijos yra dažniausia būklė, susijusi su hematurijos išsivystymu. Papildomos sąlygos, tokios kaip inkstų liga, vėžys ir padidėjusi prostata, gali prisidėti prie hematurijos išsivystymo. Įprastos inkstų problemos, tokios kaip akmenys ir bakterinės infekcijos, pvz., pielonefritas, taip pat gali sukelti kraujavimą. Reguliarus tam tikrų nereceptinių ir receptinių vaistų, tokių kaip aspirinas ir penicilinas, vartojimas gali prisidėti prie kraujo tekėjimo. Sunkus pratimas, tam tikrų maisto produktų vartojimas ir inkstų srities sužalojimas taip pat gali sukelti didelę hematuriją.
Asmenys, kuriems yra kraujavimas iš šlapimo, gali išskirti raudonos, rausvos arba rusvos spalvos šlapimą. Patamsėjęs šlapimo atspalvis atsiranda dėl nutekėjusių kraujo kūnelių. Paprastai simptominiai asmenys nejaučia skausmo ir neturi kitų simptomų. Nors tais atvejais, kai susidaro kraujo krešuliai, asmenys gali jausti skausmą, kai krešuliai išsiskiria su šlapimu. Nors kai kurie hematurijos atvejai gali būti laikini ir gerybiniai, kaip atsargumo priemonę dėl nuolatinių simptomų reikia kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Yra keletas diagnostinių testų, kurie gali būti atliekami be fizinio patikrinimo, siekiant nustatyti pagrindinę hematurijos priežastį. Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių arba mineralinių žymenų, rodančių, kad yra inkstų ar šlapimo pūslės akmenų. Norint įvertinti šlapimo pūslės ir inkstų būklę, gali būti atliekami vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarsas. Kai kuriais atvejais gali prireikti cistoskopijos, kad būtų galima atidžiau įvertinti šlaplę ir šlapimo pūslę. Kartais hematurijos priežastis gali būti sunkiai suprantama, todėl reikia reguliariai stebėti ir periodiškai tikrinti.
Hematurijos gydymas visiškai priklauso nuo pagrindinės jos priežasties. Antibiotikų ir priešuždegiminių vaistų vartojimas gali būti reikalingas esant šlapimo takų infekcijai ar inkstų ligai. Kitoms ligoms, tokioms kaip vėžys ir paveldimi sutrikimai, gali prireikti išsamaus gydymo, kuris gali apimti vaistų terapiją, chirurgiją ir kraujo perpylimą.
Nors hematurija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, kai kuriems asmenims gali kilti didesnė šios būklės rizika. Asmenims, kurie sveiksta nuo inkstų infekcijos, vartoja tam tikrus receptinius vaistus arba kurių šeimoje yra buvę inkstų akmenų ar inkstų ligų, gali atsirasti simptomų. Be to, tie, kurie užsiima kontaktiniu sportu arba reguliariai laikosi sunkaus fizinio krūvio, gali padidinti riziką susirgti hematurija dėl traumos ar fizinio krūvio. Geriant daug vandens, palaikant sveiką kūno svorį ir vartojant sveiką, subalansuotą mitybą, gali sumažėti rizika susirgti ligomis, kurios gali prisidėti prie hematurijos išsivystymo. Mesti rūkyti, išlikti aktyviems ir vengti aplinkos, kuri skatina toksiškų cheminių medžiagų poveikį, taip pat gali sumažinti riziką susirgti ligomis, dėl kurių gali atsirasti kraujavimas iš šlapimo.