Monocitozė yra medicininė būklė, kai yra padidėjęs tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių, žinomų kaip monocitai, kiekis. Monocitai susidaro kaulų čiulpuose ir atlieka svarbų vaidmenį normaliai imuninės sistemos veiklai. Uždegiminiai sutrikimai, infekcija ir tam tikros vėžio formos yra dažniausios monocitozės priežastys. Simptomai dažniausiai yra nuovargis, silpnumas, karščiavimas arba bendras ligos pojūtis. Šios būklės valdymas apima pagrindinės kraujo ląstelių padidėjimo priežasties diagnozavimą ir gydymą, o visus klausimus ar rūpesčius dėl atskirų monocitozės atvejų reikia aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Uždegiminės sąlygos, tokios kaip infekcija ar autoimuniniai sutrikimai, yra pagrindinės būklės priežastys. Kai kurios dažniausios infekcijų rūšys, galinčios sukelti šią būklę, yra tuberkuliozė, sifilis ir Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė. Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas, taip pat gali sukelti monocitozę. Kai kurie kraujo sutrikimai taip pat gali sukelti didelį monocitų skaičių. Receptinių vaistų vartojimas, dažnai įskaitant antibiotikus ar steroidinius vaistus, kartais gali normalizuoti kraujo rodiklius, nors kai kuriems pacientams būklė gali tapti lėtine.
Leukemija arba limfomos forma, žinoma kaip Hodžkino liga, yra vėžio tipai, sukeliantys monocitozę. Šios vėžio formos paveikia kraują arba kaulų čiulpus ir apriboja natūralius organizmo gebėjimus kovoti su ligomis. Dėl šių vėžio formų susilpnėja imuninė sistema, todėl pacientui kyla didesnė rizika susirgti rimtomis komplikacijomis, net ir dėl įprastų lengvų infekcijų.
Paprastai nėra jokių specifinių simptomų, susijusių su padidėjusiu monocitų kiekiu. Dauguma žmonių sužinos apie ligą tik atlikę įprastinius kraujo tyrimus arba tikrindamiesi dėl kitos ligos. Žmonės, kuriems pasireiškia simptomai, gali jaustis pavargę arba nusilpę, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelis karščiavimas. Šiuos simptomus lengva supainioti su įvairiomis kitomis sveikatos būklėmis, todėl kartais nustatoma netiksli diagnozė, jei gydytojas nenurodo tinkamo kraujo tyrimo.
Monocitozė iš tikrųjų yra kito ligos proceso simptomas, o ne savarankiška sveikatos būklė, todėl gydymo galimybės labai skiriasi. Pagrindinis gydymo tikslas yra tiksliai diagnozuoti pagrindinę nenormalaus monocitų skaičiaus priežastį. Receptiniai vaistai paprastai būna sėkmingi infekcijos ar uždegimo atvejais. Vėžinėms ligoms gali prireikti intensyvesnio gydymo, pvz., spinduliuotės, chemoterapijos ar chirurginės intervencijos.