Klausos diskriminacija reiškia smegenų gebėjimą organizuoti ir suprasti kalbos garsus. Vaikams, kuriems tai sunku, gali būti sunku suprasti ir lavinti kalbos įgūdžius, nes jų smegenys neteisingai interpretuoja kalbos garsus arba apdoroja juos per lėtai. Dažnai šie vaikai negali atskirti panašių garsų arba tam tikrose situacijose nesugeba atpažinti kalbos.
Kalba susideda iš fonemų. Fonema yra mažiausias įmanomas žodžio garsas ir nebūtinai susijęs su rašyba. Pavyzdžiui, žodis „naktis“ turi tris fonemas: „n“ garsą, „akies“ garsą ir „t“ garsą. Kai žmonės klausosi kalbos, jų smegenys suskirsto skirtingus garsus į prasmingus gabalus, kurie gali būti interpretuojami kaip žodžiai. Tai vadinama fonologiniu suvokimu.
Žmonės, turintys klausos diskriminacijos sutrikimų, gali atrodyti kurčiai arba neprigirdintys. Jie gali nereaguoti į šnekamą kalbą, jei yra foninis triukšmas, arba gali neteisingai suprasti garsus. Su šiuo gebėjimu susijusios problemos dažniausiai yra susijusios su smegenimis, o ne su pačia ausimi. Tai reiškia, kad žmogus girdi, bet girdi dalykus „neteisingai“. Medicinos specialistas gali diagnozuoti sutrikimą po to, kai tyrimai parodė, kad nėra fizinių klausos problemų.
Šią negalią turintys vaikai dažnai atsilieka mokykloje, ypač skaitydami ir rašydami, nes jiems trūksta fonologinio suvokimo, reikalingo garsų ir juos reprezentuojančių simbolių ryšiui sukurti. Kartais atrodo, kad jie turi kalbos sutrikimų arba mikčioja, nes negali tiksliai išgauti kalbos garsų, kurių negirdi. Šie vaikai taip pat gali nesuprasti mokytojo, kuris nesikreipia į juos arba tiesiogiai į juos nesikreipia, arba jiems bus sunku atskirti kalbos garsus, jei yra foninis triukšmas.
Wepmano klausos diskriminacijos testas (WADT) yra vertinimo priemonė, kuri dažniausiai naudojama mažų vaikų klausos apdorojimo sutrikimams diagnozuoti. Šiame teste vaikas sėdi taip, kad nematytų egzaminuotojo. Egzaminuotojas skaito minimalias poras arba žodžius, kurie skiriasi tik viena fonema, pvz., „bitas / duobė“ arba „laivas / avis“. Kai kurios žodžių poros neturi skirtumų, o vaikas įvertinamas pagal tai, kiek porų ji teisingai identifikuoja kaip tokias pačias ar skirtingas. Kiti testai gali apimti vaiko paprašymą pakartoti žodžius egzaminuotojui arba pasakyti žodį be garso.