Sepsis yra medicininė būklė, kai visas kūnas patiria uždegimą, kai bando kovoti su infekcija, kuri pateko į kraują. Gramneigiamas sepsis yra gramneigiamos bakterinės infekcijos rezultatas. Tai potencialiai pavojinga gyvybei būklė, kuri dažniausiai paveikia mažus vaikus ir vyresnio amžiaus žmones.
Gramneigiamų bakterijų pavadinimas kilęs iš jų išvaizdos po dažymo mikroskopu procedūros. Bakterijos, kurios nereaguoja į dėmę, vadinamą krištolo violetine, laikomos gramneigiamomis. Reakcijos į dažymą nebuvimas rodo organizmų turimos membranos tipą.
Gramneigiamos bakterijos turi ląstelių membraną, kurioje yra lipopolisacharido, kurį organizmas atmeta kaip imuninės reakcijos dalį. Tai sukelia uždegiminį atsaką, nes organizmo ląstelės reaguoja į kovą su infekcija. Sepsis atsiranda, kai šios imuninės ląstelės per daug suaktyvėja ir sukelia plačiai paplitusią kūno reakciją.
Gramneigiamas sepsis sukelia temperatūros pokytį organizmui bandant kompensuoti, o pacientams gali pasireikšti karščiavimas arba hipotermija. Dėl to gali atsirasti šaltkrėtis, padažnėti širdies susitraukimų dažnis ir pagreitėti kvėpavimas. Laboratoriniai pokyčiai rodo didelį arba mažą baltųjų kraujo kūnelių skaičių – ląsteles, kurios padeda organizmui kovoti su infekcija. Sepsis ilgainiui gali pradėti paveikti organų funkciją, sukeldamas psichikos sumišimo ar inkstų funkcijos sutrikimo simptomus.
Sepsis gali sukelti sepsinį šoką, kuris dažnai sukelia mirtį. Kadangi sepsio simptomai paveikia organus, gali sumažėti bendras kraujospūdis, todėl perfuzijai palaikyti prireiks papildomų intraveninių skysčių. Septinio šoko metu organizmas gali nereaguoti į papildomus skysčius, todėl širdis nesugeba aprūpinti audinius pakankamu kiekiu deguonies prisotinto kraujo.
Gramneigiamas sepsis gali būti gydomas antimikrobine terapija, padedančia kovoti su infekciją sukeliančiomis bakterijomis. Ankstyvas nustatymas ir gydymas yra svarbūs siekiant sumažinti septinio šoko riziką. Gydytojai dažnai diagnozuoja infekciją per kraujo kultūrą, kurios metu kraujo mėginys stebimas laboratorijoje dėl mikroorganizmų augimo. Norint gauti kraujo pasėlių rezultatus, gali prireikti iki 72 valandų, todėl gydymą antibiotikais galima pradėti tiek laiko, kiek reikia konkrečiai gramneigiamam organizmui nustatyti. Kai kurios gramneigiamų bakterijų rūšys, galinčios sukelti infekciją ir sepsį, yra Escherichia coli (E. coli), Klebsiella ir Pseudomonas aeruginosa.
Be antimikrobinio gydymo ir intraveninių skysčių, gramneigiamam sepsiui gydyti gali prireikti kitų priemonių. Kraujospūdį didinantys vaistai yra pagrįsti, jei pacientas nereaguoja į padidėjusį skysčių kiekį. Kai kurie steroidų tipai taip pat gali būti naudojami uždegimui mažinti. Jei pacientui pasunkėja kvėpavimas dėl susilpnėjusios plaučių funkcijos, gali prireikti naudoti ventiliatorių. Norint sumažinti žalingą poveikį, dažnai reikia derinti gydymo būdus.
Žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, yra didesnė rizika susirgti gramneigiamu sepsiu, įskaitant tuos, kurių imunitetas yra žemas, ir tuos, kurie turi trauminių sužalojimų, pvz., Nudegimų. Pacientams, kurie vartojo daug plataus spektro antibiotikų kitoms infekcijoms gydyti, gali išsivystyti sepsis. Be to, amžius yra veiksnys, o sepsis dažniau paveikia kūdikius ir labai senus žmones.