Psichologinio sutrikimo, pavyzdžiui, depresijos, atveju priežastis niekada nėra vien genetinė ar aplinkos, o sudėtinga jų sąveika. Diatezės ir streso modelis yra būdas suprasti genetikos ir aplinkos sąveiką sukeliant psichines ligas. Pagal šį modelį žmonės paveldi genetinį polinkį į psichikos sutrikimą – diatezę, kurį veikia aplinkos dirgikliai – stresas – sukelia sutrikimą.
Diatezės ir streso modelis rodo pažeidžiamumo paveldėjimą tam tikroms ligoms, tokioms kaip depresija, nerimas ar priklausomybė. Labiau pažeidžiamam asmeniui, norint sukelti psichinę ligą, reikia mažiau aplinkos streso. Asmuo, turintis labai mažą pažeidžiamumą, gali ištverti didelį stresą, nesukeldamas psichikos sutrikimo.
Pavyzdžiui, daugelis karių išeina į karą ir patiria traumuojančių įvykių, tačiau ne visi suserga tokia psichine liga kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Taip yra todėl, kad kai kurie kariai turi genetinį polinkį į PTSD, o kai kurie – ne. Tiems, kurie turi genetinį pažeidžiamumą, daug didesnė tikimybė, kad PTSD sukels trauminis įvykis. Kareiviai, turintys mažesnį genetinį pažeidžiamumą, gali patirti tą patį įvykį, nesukeldami to paties sutrikimo.
Diatezės ir streso modelis parodo, kaip genetinis paveldėjimas gali turėti didelę įtaką elgesiui. Mokslininkai apskaičiavo, kad maždaug pusė žmogaus asmenybės bruožų ir pažintinių gebėjimų yra nulemti genetikos. Likusią dalį gali lemti įvairūs aplinkos ir vystymosi veiksniai.
Psichikos ligos atveju tai dažnai yra daug sudėtingiau nei atskirti vieną geną, atsakingą už sutrikimą. Daugeliui psichikos sutrikimų daugelis genų turi nedidelį poveikį, o visų šių genų bendra įtaka lemia psichinę ligą. Dėl to gali būti labai sunku ištirti psichologinio sutrikimo genetinį pagrindą.
Diatezės ir streso modelis rodo, kad psichologinio sutrikimo atveju genai yra tik dalis paveikslo. Aplinkos poveikis yra toks pat svarbus sukeliant psichines ligas. Šie aplinkos veiksniai gali labai skirtis kiekvienam asmeniui, todėl sunku išskirti vieną konkrečią priežastį ar veiksnį, sukeliantį psichinę ligą.
Biologinis poveikis, pavyzdžiui, nervų sistemos sužadinimas stresinėje situacijoje, gali būti viena iš aplinkos streso rūšių, minimų diatezės-streso modelyje. Socialinė ir vystymosi įtaka, pavyzdžiui, tai, kaip asmuo buvo užaugintas ir kaip aplinkiniai žmonės reaguoja į stresą, taip pat gali atlikti didelį vaidmenį.